Penkerius metus maniau, kad moku naudotis dulkių siurbliu. Įjungi, pasiurbi, išjungi – kas čia sudėtingo? Kol vieną dieną aparatas ėmė keistai ūžti, o siurbimo galia tapo tokia, lyg bandyčiau valyti šiaudeliu.
Iškviestas meistras Rimas apžiūrėjo siurblį ir ištarė sakinį, kurio niekada nepamiršiu: „Jūs jį žudote kiekvieną kartą, kai įjungiate. Bet aš jums parodysiu, kaip tai sustabdyti.”
Per dešimt minučių sužinojau tris dalykus, kuriuos turėjau žinoti nuo pat pradžių. Dabar mano siurblys veikia kaip naujas – o jam jau aštuoneri metai.
Klaida, kurią daro devyni iš dešimties
„Kada paskutinį kartą ištuštinote indelį?” – paklausė Rimas, dar net neatidaręs korpuso.
Parodžiau – buvo beveik pilnas. Juk logiška: kam tuštinti, kol dar telpa?
Meistras papurtė galvą: „Štai kodėl jūsų variklis kaista. Indelį reikia tuštinti, kai jis užpildytas dviem trečdaliais – ne daugiau. Pilnas indelis reiškia užblokuotą oro srautą, o užblokuotas oro srautas reiškia perkaitusį variklį.”
Ta pati taisyklė galioja ir maišeliniams siurbliams. Pilnas maišelis – tai ne taupymas, o lėta aparato žūtis.
Plaukai, kurių nematote, bet kurie viską stabdo
Antrasis Rimo patarimas buvo netikėtesnis.
Jis apvertė šepetį ir parodė tai, ko niekada nebuvau tikrinęs – šepečio volelis buvo apvyniotas plaukais ir siūlais taip tankiai, kad vos besisuko.
„Tai kaip bandyti bėgti su surištomis kojomis,” – paaiškino meistras. – „Variklis stengiasi sukti šepetį, bet negali. Dirba dvigubai sunkiau, kaista, dėvisi.”
Paėmė žirkles, per minutę nurėžė susivijusius plaukus – ir šepetys vėl sukosi laisvai. Tą patį reikia daryti bent kartą per mėnesį, jei namuose gyvena ilgaplaukiai žmonės ar augintiniai.
Filtras, kuris turėjo būti plaunamas prieš metus
Trečiasis atradimas buvo gėdingiausias.
Rimas ištraukė filtrą ir pakėlė prieš šviesą. Pro jį nebuvo matyti nieko – vientisas pilkas sluoksnis užkimšo visas poras.
„Kada paskutinį kartą plovėte?” – paklausė.
Niekada. Net nežinojau, kad jį galima plauti.
„Dauguma plaunamų filtrų turi būti plaunami kas mėnesį ar du ir visiškai išdžiovinami prieš dedant atgal. Šlapias filtras – dar blogiau nei nešvarus,” – paaiškino meistras.
Gamintojo instrukcijoje viskas parašyta, bet kas jas skaito? Dabar skaitau.
Pertraukos, apie kurias niekas nekalba
Ketvirtasis patarimas pakeitė mano siurbimo įpročius visiškai.
„Ar siurbiate visą butą iš karto?” – paklausė Rimas.
Žinoma. Įjungiu ir einu per visus kambarius, kol baigiu.
„Varikliui reikia atvėsti. Kas 15–20 minučių darykite trumpą pertrauką – bent porą minučių. Ypač jei siurblys ima šilti ar keistai skambėti.”
Pasirodo, ilgos nepertraukiamos sesijos yra viena dažniausių variklio gedimo priežasčių. Siurblys nėra maratonininkas – jam reikia atsikvėpti.
Vienas patikrinimas, kuris trunka 30 sekundžių
Prieš kiekvieną siurbimą Rimas rekomendavo atlikti greitą patikrinimą:
Pirma – pažiūrėti į indelį ar maišelį. Antra – patikrinti, ar ant grindų nėra smulkių daiktų (segtukų, monetų, žaislų), kurie gali užkimšti žarną. Trečia – įsitikinti, kad žarna laisva ir neužlenkta.
Trisdešimt sekundžių, kurios gali sutaupyti šimtus eurų remontui.
Kodėl seni siurbliai tarnaudavo dešimtmečiais
„Mano tėvai tuo pačiu siurbliu naudojosi dvidešimt metų,” – pasakiau meistrui.
„Nes jie jį prižiūrėjo,” – atsakė Rimas. – „Šiuolaikiniai siurbliai nėra blogesni – tiesiog žmonės nustojo skaityti instrukcijas ir manosi, kad technika turi veikti amžinai be jokios priežiūros.”
Jis buvo teisus. Nuo to pokalbio praėjo treji metai, o mano „mirštantis” siurblys vis dar veikia puikiai. Vienintelis skirtumas – dabar žinau, kaip juo rūpintis.
Kitą kartą, kai įjungsite dulkių siurblį, prisiminkite: jis dirba jums, bet jam irgi reikia šiek tiek dėmesio. Trisdešimt sekundžių prieš ir minutė po – tiek užtenka, kad aparatas tarnautų ne trejus metus, o dešimt.
