Kai pasaulyje pasirodo nauja infekcinė liga, daugelis žmonių instinktyviai lygina ją su tuo, ką jau pažįsta. Pandemijos metu išmoktos pamokos verčia ieškoti panašumų, ruoštis blogiausiam scenarijui ir klausti: ar tai gali pasikartoti?
Būtent taip nutiko, kai 2022 metais daugelyje šalių pradėjo plisti beždžionių raupai, dabar vadinami mpoksu. Socialiniuose tinkluose iškart pasipylė klausimai: ar tai nauja pandemija? Ar reikės vėl dėvėti kaukes? Ar virusas plinta taip pat greitai kaip koronavirusas?
Atsakymas į šiuos klausimus reikalauja suprasti esminius skirtumus tarp dviejų visiškai skirtingų ligų sukėlėjų. Nors abi ligos yra infekcinės ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jų biologija, plitimo būdai ir gydymo strategijos skiriasi iš esmės.
Skirtingi virusai – skirtinga biologija
COVID-19 sukelia SARS-CoV-2 – koronavirusas, turintis viengrandę RNR. Tai santykinai paprastas virusas, kuris greitai mutuoja ir prisitaiko prie naujų sąlygų. Būtent dėl šios savybės per pandemiją matėme tiek daug variantų: alfa, delta, omikron ir kitus.
Mpoksą sukelia visiškai kitos šeimos virusas – poksvirusas, turintis dvigrandę DNR. Tai didelis, sudėtingas virusas, kuris mutuoja kur kas lėčiau nei koronavirusas. Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir raupų virusas, nuo kurio žmonija apsisaugojo dar praėjusiame amžiuje.
Šie skirtumai lemia ne tik tai, kaip greitai virusai keičiasi, bet ir kokius vaistus bei vakcinas galima naudoti kovai su jais.
Kaip plinta kiekvienas virusas
Čia slypi bene svarbiausias skirtumas, lemiantis visuomenės sveikatos strategijas.
COVID-19 efektyviai plinta oru – per lašelius ir aerozolius, kuriuos iškvėpiame kalbėdami, kosėdami ar net tiesiog kvėpuodami. Užsikrėsti galima net trumpai pabuvus uždaroje patalpoje su sergančiu žmogumi. Be to, koronavirusą gali platinti ir tie, kurie dar nejaučia jokių simptomų arba serga besimptome forma.
Mpoksas plinta visiškai kitaip. Jam reikalingas ilgalaikis artimas fizinis kontaktas – oda prie odos, sąlytis su infekuotomis pūslėmis ar jų turiniu. Pastarųjų protrūkių metu dauguma atvejų buvo susiję su intymiais kontaktais. Virusas taip pat gali plisti per užterštus daiktus – patalynę, rankšluosčius, drabužius.
Teoriškai mpoksas gali plisti ir kvėpavimo takais, tačiau tai įvyksta kur kas rečiau ir reikalauja ilgesnio, artimesnio kontakto nei COVID-19 atveju.
Simptomai ir ligos eiga
Abi ligos prasideda skirtingai ir palieka skirtingus pėdsakus.
COVID-19 dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų simptomais: kosuliu, gerklės skausmu, užgulta nosimi. Kartu atsiranda karščiavimas, raumenų skausmas, nuovargis. Sunkiais atvejais liga gali pažeisti plaučius ir sukelti pneumoniją. Dalis persirgusiųjų susiduria su ilgalaikiu COVID sindromu, kai simptomai tęsiasi mėnesius po infekcijos.
Mpoksas prasideda kitaip. Pirma atsiranda karščiavimas, padidėja limfmazgiai, jaučiamas bendras silpnumas. Po kelių dienų pasirodo būdingas bėrimas – iš pradžių dėmelės, vėliau virsdamos pūslėmis su skysčiu, galiausiai – pūlingomis pustulėmis. Bėrimas vystosi kelias savaites ir dažniausiai praeina savaime, tačiau gali palikti randus.
Mpokso mirtingumas pastarųjų protrūkių metu buvo žymiai mažesnis nei istorinių raupų epidemijų atveju, tačiau liga gali būti pavojinga žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema.
Prevencija ir gydymas
Skirtingi plitimo keliai reikalauja skirtingų apsaugos priemonių.
Nuo COVID-19 apsisaugoti padeda respiratoriai ir medicininės kaukės, patalpų vėdinimas, rankų higiena ir vakcinacija. Gydymui sukurti specifiniai antivirusiniai vaistai ir monokloniai antikūnai.
Nuo mpokso svarbiausia vengti tiesioginio kontakto su sergančiųjų odos pažeidimais ir jų asmeniniais daiktais. Veiksminga kontaktų sekimo sistema ir žiedinė vakcinacija – kai skiepijami artimiausi užsikrėtusiojo kontaktai. Gydymas dažniausiai palaikomasis, tačiau sunkiais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.
Įdomu tai, kad nuo mpokso tam tikrą apsaugą suteikia senos vakcinos nuo raupų, kadangi virusai priklauso tai pačiai šeimai.
Kodėl svarbu suprasti skirtumus
Pandemijos baimė yra suprantama – COVID-19 paliko gilų pėdsaką visame pasaulyje. Tačiau automatiškai prilyginti kiekvieną naują infekcinę ligą koronavirusui būtų klaidinga.
Mpoksas nėra „naujas COVID”. Jis plinta lėčiau, reikalauja artimesnio kontakto ir paprastai nesukelia tokių plataus masto protrūkių. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad kiekvienai ligai reikia pritaikytų strategijų – universalaus recepto nėra.
Supratimas, kuo skiriasi šios ligos, padeda ne tik tinkamai apsisaugoti, bet ir išvengti nepagrįstos panikos ar, priešingai, pernelyg lengvabūdiško požiūrio į realias grėsmes.
