Kiekvieną pavasarį turguje už šio daržovės kilogramą prašoma astronominių sumų. Pirkėjai murma, bet moka – nes žino, kad tai vienas vertingiausių ir skaniausių produktų, kokius galima rasti. Tačiau mažai kas įtaria, kad šią prabangą galima užsiauginti patiems.
Problema ta, kad daugelis bandžiusių patyrė nesėkmę. Sėklos nedygsta, daigai žūsta, o tie, kurie išgyvena – duoda vos kelis stiebelius. Viskas todėl, kad šiai kultūrai reikia specifinių sąlygų ir kantrybės. Bet jei žinote kelias paprastas gudrybes, rezultatai gali nustebinti.
Kultūra, kuri atsiperka su kaupu
Kalbame apie smidrus – vieną brangiausių daržovių Lietuvos turguose. Vienas sodinukas gali augti ir duoti derlių iki dvidešimties metų. O kai smidrynė įsibėgėja, derliaus būna tiek, kad tenka dalintis su kaimynais.
Smidrus galima auginti iš sėklų arba pirkti paruoštus sodinukus. Sėklos pigesnės, bet procesas ilgesnis ir reikalauja daugiau dėmesio. Štai ką būtina žinoti.
Sėklų paruošimas – svarbiausias etapas
Smidrų sėklos dygsta lėtai – įprastai trunka 20–30 dienų. Tačiau šį laiką galima sutrumpinti dviem būdais.
Pirmasis – šiltas mirkymas. Sėklos pamerkiamos į švarų vandenį, kurio temperatūra 30–35 °C. Vanduo keičiamas kasdien. Po penkių dienų sėklos patinsta ir paruoštos sėjai.
Antrasis būdas – aktyvus daiginimas. Sėklos suvyniojamos į drėgną skudurėlį ir dedamos į sandarų maišelį. Temperatūra palaikoma 25–30 °C. Per 5–7 dienas turėtų pasirodyti šaknelės. Tada sėklos iš karto sodinamos, kol šaknys nepažeistos.
Substratas ir indai
Smidrų daigams reikia pralaidaus, maistingo dirvožemio. Geriausiai tinka mišinys iš komercinio vazoninio substrato, humuso ir upinio smėlio lygiomis dalimis. Toks mišinys užtikrina gerą aeraciją ir neleidžia vandeniui užsistovėti.
Prieš naudojant substratą rekomenduojama dezinfekuoti – paskleisti ant skardos ir kepti orkaitėje 90 °C temperatūroje apie 30 minučių. Tai pašalina patogenus ir kenkėjus.
Sėjimui tinka atskiri 200 ml puodeliai su drenažo angomis. Atskiri indai apsaugo šaknis nuo sutrikdymo persodinant. Puodeliai prieš naudojimą nuplaunami praskiestu baliklio tirpalu ir gerai praskalojami.
Sėjimas žingsnis po žingsnio
Substratas supilamas į puodelius, lengvai sutankinamas ir apipurškiamas vandeniu. Padaromos maždaug 1 cm gylio duobutės. Į kiekvieną atsargiai dedama sėkla arba sudygęs daigelis, lengvai uždengiama ir paliejama.
Puodeliai pažymimi – ypač jei auginamos kelios veislės. Daigai laikomi šiltai ir šviesiai, bet ne tiesioginėje saulėje.
Priežiūra pirmaisiais metais
Pirmuosius metus daigai laikomi 12–14 valandų šviesoje be tiesioginių saulės spindulių. Dirvožemis palaikomas tolygiai drėgnas – liejama, kai viršutinis centimetras išdžiūsta. Permirkimo vengti būtina.
Antraisiais metais, prieš išnešant į lauką, daigai palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų. Kai šaknys užpildo puodelius, persodinami į didesnius indus arba paruoštą lysvę. Laistymas tęsiamas reguliariai, šviesos kiekis didinamas.
Trečiaisiais metais laistymo dažnis mažinamas, nes šaknys jau giliai įsiskverbia į dirvą. Lapija paliekama visiškai sunokti.
Ketvirtaisiais metais smidrynė jau įsitvirtinusi. Laistyti reikia giliai, bet retai. Rekomenduojama mulčiuoti.
Kada tikėtis derliaus
Kantrybė – būtina sąlyga. Pirmieji stiebai skynimui tinka tik trečiaisiais ar ketvirtaisiais metais. Tačiau tada derlius kasmet didėja ir tęsiasi dešimtmečius.
Šviežius smidrus galima laikyti šaldytuve iki penkių dienų, suvyniojus į drėgną rankšluostį. Kitas būdas – pastatyti stiebus stiklainyje su vandeniu kaip gėles.
Jei derliaus per daug, smidrus galima blanširuoti ir užšaldyti 10–12 mėnesių. Arba supjaustyti ir marinuoti. O jei vis tiek lieka – dalintis su kaimynais ar nunešti į bendruomenės virtuvę.
Tie, kurie investuoja laiką į smidrynės įkūrimą, po kelerių metų džiaugiasi nemokamu supermaisto šaltiniu, kurio vertė turguje skaičiuojama dešimtimis eurų už kilogramą.
