Pietų miegas daugeliui atrodo kaip nekalta prabanga — trumpas poilsis, po kurio grįžti kupinas energijos. Kai kuriose kultūrose jis net laikomas sveikatos garantu. Bet naujausi tyrimai atskleidė netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vienos rimčiausių sveikatos grėsmių, kuri kasmet paliečia tūkstančius žmonių.
Ir ne, kalba ne apie trumpą snūstelėjimą po pietų. Problema slypi kitur — konkrečiame miego modelyje, kurį daugelis net nelaiko vertu dėmesio, bet kuris gydytojams siunčia aiškų perspėjimą.
Ne kiekvienas dienos miegas vienodas
Tyrimų apžvalgos atskleidė svarbų niuansą: dienos miegas nėra vienas reiškinys. Tai, ar jis kenksmingas, priklauso nuo trijų dalykų — trukmės, dažnumo ir to, ar jis planuotas.
Trumpas, sąmoningai suplanuotas pogulis iki 30 minučių ne tik nekenkia, bet kai kuriuose tyrimuose netgi rodė nedidelį apsauginį poveikį. Tokio miego metu organizmas spėja pailsėti, bet neįpuola į gilųjį miegą ir nesutrikdo naktinio ritmo.
Visai kita istorija — kai žmogus reguliariai užmiega dieną ilgiau nei valandą, arba kai tai vyksta neplanuotai, tiesiog „užklumpa” miegas. Būtent šis modelis tyrimuose atsidūrė po padidinamuoju stiklu.
Skaičiai, kurie privertė sunerimti gydytojus
Apibendrintos kelių tyrimų analizės parodė aiškią tendenciją. Žmonės, kurie reguliariai miega dieną ilgiau nei 60 minučių, turi maždaug 1,9 karto didesnę insulto riziką palyginti su tais, kurie dieną nemiega. Kai miegas viršija 90 minučių — rizika išlieka reikšmingai padidėjusi.
Bet labiausiai išsiskyrė viena grupė: tie, kurie užmiega neplanuotai — tiesiog „išjungia” juos miegas darbe, prie televizoriaus ar net pokalbio metu. Jų insulto rizika buvo net iki 2,9 karto didesnė.
Trumpi, planuoti poguliai rodė priešingą tendenciją — jų rizika buvo netgi šiek tiek mažesnė nei tų, kurie dieną visai nemiega.
Kodėl ilgas dienos miegas — ne priežastis, o simptomas
Svarbu suprasti: pats dienos miegas greičiausiai nesukelia insulto. Jis veikiau veikia kaip rodiklis, signalizuojantis apie giliau slypinčias problemas, kurios ir didina insulto riziką.
Neplanuotas mieguistumas dieną dažnai rodo vieną ar kelias iš šių būklių. Obstrukcinė miego apnėja — kvėpavimo sutrikimai nakties metu, dėl kurių žmogus niekada pilnai neišsimiega, net jei lovoje praleidžia pakankamai valandų. Negydyta depresija, kuri sukelia nuolatinį nuovargį ir energijos trūkumą. Arba paprasčiausiai mažas fizinis aktyvumas ir sėdimas gyvenimo būdas, kuris pats savaime didina kraujagyslių ligų riziką.
Daugelyje tyrimų dalyviai patys pranešdavo apie savo miego įpročius, bet jiems nebuvo tikrinama apnėja. Tai reiškia, kad nemažą dalį „pavojingo dienos miego” gali paaiškinti nediagnozuoti naktinio miego sutrikimai.
Kas rizikuoja labiausiai
Didžiausia rizikos grupė — žmonės, kurie dieną miega dažnai (6–7 kartus per savaitę), ilgai (daugiau nei valandą) ir neplanuotai. Jei prie to prisideda dar vienas veiksnys — prastai vertinama naktinio miego kokybė — rizika dar labiau padidėja.
Tyrimai taip pat parodė, kad per ilgas naktinis miegas (9 ir daugiau valandų) savaime susijęs su 23 % didesne insulto rizika. O kai ilgas naktinis miegas derinamas su ilgais dienos poguliais, šie veiksniai vienas kitą sustiprina.
Papildomi pavojaus ženklai — reguliarinis knarkimas, nuolatinis dienos mieguistumas nepriklausomai nuo to, kiek valandų pramiegota naktį, ir trumpas naktinis miegas (mažiau nei 6 valandų).
Kada kreiptis į gydytoją ir ką daryti jau dabar
Jei atpažįstate save bent viename iš šių scenarijų, verta pasikalbėti su gydytoju: reguliariai užmingama dieną ilgiau nei valandą, miegas užklumpa neplanuotai daugiau nei du kartus per savaitę, arba jaučiatės pavargę dieną nepriklausomai nuo naktinio miego trukmės.
Gydytojas turėtų įvertinti galimą obstrukcinę miego apnėją, patikrinti kraujagyslių rizikos veiksnius — kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, fizinio aktyvumo lygį — ir apžvelgti bendrą miego režimą.
Praktinės rekomendacijos paprastos: jei norite miegoti dieną, ribokite pogulio trukmę iki 30 minučių. Stenkitės, kad tai būtų planuotas, sąmoningas poilsis, o ne neplanuotas užmigimas. Ir svarbiausia — jei jaučiate nuolatinį dienos mieguistumą, neaiškinamą nuovargį ar knarkiate naktimis, tai ne „tiesiog nuovargis”. Tai signalas, kurį verta išgirsti.
