Daugelis žmonių prausiasi bent kartą per dieną ir net neįsivaizduoja kitokios rutinos. Šis įprotis atrodo toks natūralus, kad kyla klausimas – ar galima kitaip? Pasirodo, kai kurie dermatologai siūlo visiškai peržiūrėti požiūrį į kasdienę higieną.
Socialiniuose tinkluose vis populiarėja „non-bathing” judėjimas, kurį propaguoja net Holivudo žvaigždės. Idėja paprasta: rečiau praustis duše, o odą valyti tik ten, kur tikrai reikia. Šios praktikos šalininkai teigia, kad taip galima ne tik sutaupyti vandens, bet ir padaryti paslaugą savo sveikatai.
Ar tai tik dar viena keista mada, ar už jos slypi moksliniai argumentai? Dermatologų nuomonė gali nustebinti.
Holivudo žvaigždės atsisakė kasdienio dušo
2021 metais JAV kilo tikra „mažesnio prausimosi” banga. Jennifer Aniston, Julia Roberts ir Charlize Theron interviu prisipažino, kad prausiasi tik kartą per savaitę – taip taupydamos vandenį. Aktorė Mila Kunis Spotify podkaste sakė: „Aš neplaunu viso kūno kasdien” – ji valo tik pažastis, krūtinę, pėdas ir intymias vietas. Jos partneris Ashtonas Kutcheris pritarė – jam pakanka muilo pažastims ir tarpkojui.
Žinoma, ne visi pritaria. Dwayne’as „The Rock” Johnsonas prisipažino mėgstantis dušą kelis kartus per dieną – šaltą ryte po atsikėlimo, šiltą po sporto.
Ką sako dermatologai?
Miuncheno dermatologė Marion Moers-Carpi patvirtina: „Mes labai daug reikalaujame iš savo kūnų. Daugelis per daug, per karštai ir per ilgai prausiasi.” Pasak jos, dvidešimt minučių kasdien po šiltu dušu yra visiškai nereikalingos ir nenaudingos.
Specialistė paaiškina mechanizmą: kasdien šveisdami odą pašaliname riebalus, kuriuos liaukos gamina apsaugai. Dėl to oda tampa sausesnė, ir pradedame naudoti drėkinamuosius kremus – iš esmės dirbtinę riebalų versiją. Šio tarpinio žingsnio galima išvengti, jei tiesiog rečiau praustumėmės.
Pati Moers-Carpi prausiasi maždaug du kartus per savaitę ir naudoja nedaug muilo.
Ciklas, kurį galima nutraukti
Buvęs gydytojas ir knygos „Clean: The New Science of Skin” autorius Jamesas Hamblinas pastebi paradoksą: kas atsisako kasdienio dušo, iš pradžių labiau kvepia ir mano, kad sprendimas – praustis dar dažniau. Tai sukuria užburtą ratą.
„Po kurio laiko be jokių priemonių ant odos ir plaukų susidaro nauja pusiausvyra”, – teigia Hamblinas. Jis pripažįsta, kad muilo pramonė labai pagerino visuomenės sveikatą, bet „kažkuriuo momentu viskas išėjo iš kontrolės”.
Pasak jo, svarbu gerai plauti rankas, kuriomis dažnai liečiame nosį ar trinama akis. O muilas reikalingas tik keliose vietose – pėdose ir pažastyse.
Reklamos sukurtas mitas
Hamblinas atkreipia dėmesį į reklamos įtaką: „Filmuose ir reklamose dažnai matome žmones, kurie muiluoja visą kūną, tarsi būtų automobiliai plovykloje.” Tai formuoja nerealistišką higienos įvaizdį.
Rezultatas – žmonės praleidžia duše daugiau laiko nei reikia, sunaudoja daugiau vandens ir perka produktus plastikiniuose buteliuose, kurių sudedamosios dalys pervežtos per pusę pasaulio.
Vokietijoje kasmet kūno priežiūros produktams išleidžiama apie 15 milijardų eurų. Tyrimai šioje srityje retai būna nepriklausomi nuo kosmetikos pramonės.
Kam ypač svarbu būti atsargiems?
Dermatologė Moers-Carpi pabrėžia, kad žmonės, jau turintys odos problemų – pavyzdžiui, neurodermitą – turėtų būti ypač atsargūs su dažnu prausimu. Jiems per dažnas kontaktas su vandeniu ir muilu gali dar labiau pažeisti jau susilpnėjusią odos barjerą.
Ilgą laiką skelbta rūgštinio apsauginio sluoksnio koncepcija dabar ginčijama tarp specialistų. Moers-Carpi asmeniškai rekomenduoja naudoti paprastą muilą, kuris kurį laiką buvo laikomas nemadingu.
Senelių patirtis
„Paklauskite savo senelių, kaip dažnai jie prausdavosi”, – ragina Miuncheno dermatologė. Anksčiau daugelis prausdavosi tik kartą per savaitę – ir jie tikrai nebuvo smirdantys žmonės.
Šiuolaikinė higienos pramonė sukūrė įspūdį, kad kasdienė daugybė produktų yra būtinybė. Specialistai siūlo kritiškai įvertinti šį požiūrį ir klausytis savo odos – ji pati geriausiai žino, ko jai reikia.
