Žiemą daugelis žmonių net neįtaria, kad jų kūnas jau kenčia. Šaltis veikia klastingai — pirmieji pažeidimo požymiai dažnai būna beveik neskausmingi. Žmogus jaučiasi normaliai, o audiniai tuo metu jau nyksta.
Tragedijos nutinka ne tik kalnuose ar poliarinėse ekspedicijose. Pakanka keliolikos minučių šaltame ore, kad prasidėtų negrįžtami pokyčiai. Ypač pavojinga, kai žmonės ignoruoja pirmuosius signalus, manydami, kad „nieko tokio” arba „tuoj sušilsiu”.
Pirmieji ženklai, kuriuos daugelis praleisdina
Nušalimas prasideda tyliai. Pirmiausia atsiranda dilgčiojimas arba adatėlių pojūtis ant pirštų, kojų, nosies ar ausų. Daugelis tai laiko įprastu šalčio pojūčiu ir nesiima jokių veiksmų.
Kitas etapas — nutirpimas. Paradoksalu, bet kai oda nustoja skaudėti ir jaučiasi „medinė”, tai reiškia ne palengvėjimą, o pablogėjimą. Nervų galūnės nebepajėgia perduoti signalų, nes audiniai jau šąla.
Vizualiai oda tampa blyški, balta arba vaškinio atspalvio. Palietus ji jaučiasi kieta ir neįprastai standi. Jei pastebėjote šiuos požymius — laikas veikti nedelsiant.
Kiek laiko užtrunka nušalimas
Daugelis mano, kad nušalimui reikia valandų šaltyje. Realybė kitokia. Esant vėjo šalčiui −26 °C, audiniai gali pradėti šalti jau per 30 minučių. Prie −37 °C šis laikas sutrumpėja iki 10 minučių.
Vėjas dramatiškai pagreitina procesą. Jis nuplauna šiltą oro sluoksnį nuo odos paviršiaus ir sustiprina šilumos nuostolius. Šlapi drabužiai dar labiau pablogina situaciją — vanduo aušina 25 kartus greičiau nei sausas oras.
Kurios kūno dalys kenčia pirmiausia
Nušalimas neproporcingai dažnai paveikia galūnes — pirštus, kojų pirštus, ausis, nosį ir skruostus. Priežastis paprasta: šios vietos toliausiai nuo širdies, jose mažiau riebalinio audinio, o kraujagyslės susiaurėja, kad apsaugotų gyvybiškai svarbius organus.
Aptempta avalynė ar pirštinės dar labiau padidina riziką — jos riboja kraujotaką būtent ten, kur jos labiausiai reikia. Žiedai ant pirštų šaltyje taip pat tampa pavojingi.
Keturi nušalimo etapai
Pirmasis etapas — lengvas šalčio poveikis. Oda paraudusi arba blyški, dilgčioja, bet greitai sušildžius visiškai atsigauna. Jokių ilgalaikių pasekmių.
Antrasis etapas — paviršinis nušalimas. Oda sustingsta, atsiranda melsvos ar violetinės dėmės. Per 12–24 valandas susidaro skaidraus skysčio pūslelės. Gydant laiku, audiniai dažniausiai išgyja.
Trečiasis etapas — gilus nušalimas. Audinys nejautrus, nejuda. Per 24–48 valandas atsiranda krauju užpildytos pūslelės, oda tampa mėlynai pilka arba juoda. Dalinis audinių praradimas neišvengiamas.
Ketvirtasis etapas — visiško storio pažeidimas. Nušalimas pasiekia raumenis, sausgysles ir kaulus. Audiniai mumifikuojasi. Dažnai baigiasi amputacija.
Ką daryti, jei įtariate nušalimą
Pirmiausia — nutraukite šalčio poveikį. Eikite į patalpas, nusivilkite šlapius drabužius, uždenkite pažeistas vietas sausais audiniais.
Jei nėra rizikos, kad audiniai vėl užšals, panardinkite rankas ar kojas į 37–39 °C temperatūros vandenį maždaug 30–40 minučių. Naudokite termometrą — per karštas vanduo gali nudeginti nejautrią odą.
Ko nedaryti: netrinkite pažeistų vietų, nenaudokite tiesioginės sausos šilumos (radiatoriaus, plaukų džiovintuvo), nelieskite pūslelių. Prieš atšildymą nuimkite žiedus ir kitus ankštus daiktus.
Kada būtina skubi medicinos pagalba
Nedelsiant kreipkitės į gydytojus, jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių: nuolatinis nutirpimas net po atšilimo, stiprus skausmas, didelės ar krauju užpildytos pūslelės, juoda ar kieta odos dalis.
Taip pat būkite budrūs dėl bendrinių hipotermijos požymių — drebėjimo, nerišlaus kalbėjimo, sumišimo, mieguistumo. Tai jau sisteminė būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Ligoninėje gydytojai įvertins pažeidimo gylį, atliks kraujagyslių tyrimus ir parinks gydymą — nuo skausmo malšinimo iki chirurginės intervencijos.
Kaip apsisaugoti nuo nušalimo
Prevencija prasideda nuo tinkamų drabužių. Renkitės sluoksniavimo principą: apatinis sluoksnis pašalina drėgmę, vidurinis izoliuoja, išorinis apsaugo nuo vėjo ir lietaus.
Galūnėms — ypatingas dėmesys. Kepurė būtina, nes per galvą prarandama daug šilumos. Pirštinės geriau nei kumštinės, bet kumštinės šilčiau. Kojinės — storos, pageidautina vilnonės.
Ribokite buvimą lauke šaltomis dienomis. Reguliariai grįžkite į šiltą patalpą sušilti — kas 10–15 minučių vaikams, dar dažniau mažyliams.
Laikykite drabužius ir kojas sausas. Jei sušlapote — nedelsiant persirenkite. Venkite per ankštų apavų ir pirštinių, kurios riboja kraujotaką.
Kelionių patarimai šaltuoju sezonu
Prieš išvykdami į kelionę žiemą, pasiruoškite avarinę įrangą: papildomų sausų kojinių ir pirštinių, šiltą antklodę, kaloringo maisto, vandens ir įkrautą telefoną.
Praneškite artimiesiems apie maršrutą ir planuojamą grįžimo laiką. Jei automobilis sugedo atokioje vietoje — likite viduje ir laukite pagalbos, užuot bandę eiti pėsčiomis.
Šaltis nėra žaidimas. Bet žinant pavojus ir laikantis paprastų taisyklių, galima saugiai mėgautis žiemos sezonu.
