Skiepijimasis tapo įprasta gyvenimo dalimi – nuo gripo iki COVID-19, nuo erkinio encefalito iki kelionių vakcinų. Tačiau ne visiems vakcinos veikia vienodai gerai. Mokslininkai jau seniai žino, kad imuninis atsakas priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, sveikatos būklės, gyvenimo būdo. Dabar prie šio sąrašo gali prisidėti dar vienas, gana netikėtas dalykas.
Tarptautinė Šveicarijos ir Čekijos mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, kuris privertė sunerimti dalį medicinos bendruomenės. Rezultatai rodo, kad tam tikros medžiagos, kurias milijonai žmonių nešiojasi savo odoje, gali veikti imuninės sistemos darbą. Ir ne į gerąją pusę.
Kas slepiasi po oda ir keliauja po organizmą
Kai tam tikros cheminės medžiagos patenka į odą, jos nelieka vietoje amžinai. Organizmas reaguoja į svetimkūnius – siunčia imunines ląsteles, kurios bando „sutvarkyti” situaciją. Kai kurios iš šių ląstelių sugeria daleles ir pradeda kelionę po kūną.
Per limfinius indus šios dalelėmis prisotintos ląstelės pasiekia limfmazgius – imuninės sistemos „štabus”, kur formuojasi atsakas į infekcijas ir vakcinas. Problema ta, kad svetimos dalelės gali trikdyti šių centrų darbą.
Tyrėjai nustatė, kad kai kurios medžiagos sukelia nuolatinį žemo lygio uždegimą ir oksidacinį stresą limfmazgiuose. Tai gali paveikti, kaip organizmas atpažįsta ir reaguoja į naujas grėsmes – įskaitant vakcinas.
Tatuiruočių rašalas – netikėtas tyrimo objektas
Būtent tatuiruočių pigmentai tapo šio tyrimo objektu. Mokslininkai tyrė, kaip skirtingų spalvų ir sudėčių rašalai veikia imunines ląsteles laboratorijoje ir audiniuose.
Rezultatai parodė, kad ne visi pigmentai vienodai pavojingi. Stipriausią poveikį sukėlė anglies pagrindu pagaminti juodi rašalai ir tam tikri sintetiniai raudoni pigmentai, ypač tie, kuriuose yra azo ir naftolio junginių. Šie pigmentai skatino uždegimines reakcijas ir net ląstelių mirties procesus.
Svarbūs pasirodė ir kiti veiksniai: pigmentų koncentracija, tatuiruotės gylis, bendras plotas. Kuo daugiau rašalo, kuo giliau jis įšvirkštas – tuo stipresnis imuninis atsakas.
Ar tai reiškia, kad tatuiruotės kenkia sveikatai?
Svarbu suprasti kontekstą. Šis tyrimas buvo ikilinikinis – tai reiškia, kad eksperimentai atlikti laboratorijoje ir su audinių mėginiais, o ne su žmonėmis realiomis sąlygomis. Tokie tyrimai padeda suprasti mechanizmus, bet jų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti visiems žmonėms.
Milijonai žmonių turi tatuiruočių ir gyvena visiškai sveikai. Tyrimas nerodo, kad tatuiruotės būtinai sukels sveikatos problemų. Jis rodo, kad tam tikromis aplinkybėmis tam tikri pigmentai gali turėti įtakos imuninei sistemai.
Tai panašu į situaciją su alkoholiu ar saulės spinduliais – ne kiekvienas, kuris geria vyną ar deginasi paplūdimyje, susirgs. Bet rizika egzistuoja, ir verta ją žinoti.
Kas turėtų būti atidesnis
Tyrėjai nustatė grupes, kurioms verta būti budresniems:
Žmonės su didelėmis arba tankiai užpildytomis tatuiruotėmis – kuo daugiau pigmento organizme, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasieks limfmazgius reikšmingais kiekiais.
Tie, kurių tatuiruotėse vyrauja intensyviai juoda arba ryškiai raudona spalva – būtent šie pigmentai parodė stipriausią poveikį tyrime.
Žmonės su imuninės sistemos sutrikimais – autoimuninėmis ligomis, imunodeficitu ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Jų sistema jau pažeista, ir papildomas stresas gali turėti didesnį poveikį.
Taip pat verta pagalvoti apie laiką. Jei planuojate tatuiruotę ir vakcinaciją – galbūt protinga palikti tarpą tarp šių procedūrų, kad organizmas nereaguotų į viską vienu metu.
Ką galima padaryti praktiškai
Jei turite tatuiruočių ir norite įsitikinti, kad viskas gerai, štai keletas praktinių žingsnių.
Stebėkite savo tatuiruotes. Jei pastebite ilgai nepraeančią reakciją – paraudimą, patinimą, niežulį – verta pasikonsultuoti su dermatologu. Tai gali rodyti lėtinį uždegimą.
Prieš naują tatuiruotę paklauskite meistro apie naudojamus pigmentus. Profesionalūs salonai turėtų žinoti, kokius rašalus naudoja, ir galėti pateikti informaciją apie jų sudėtį.
Jei planuojate skiepus – ypač tuos, kur svarbus stiprus imuninis atsakas – pagalvokite apie laiką. Nėra griežtų rekomendacijų, bet kelių savaičių tarpas tarp naujos tatuiruotės ir vakcinacijos atrodo protingas.
Pokalbis su gydytoju gali būti naudingas, jei turite didelių tatuiruočių ir rūpinaties vakcinų veiksmingumu. Galima aptarti, ar verta patikrinti antikūnų titrus po vakcinacijos.
Ko šis tyrimas nereiškia
Šis tyrimas nėra priežastis panikuoti ar gailėtis dėl turimų tatuiruočių. Jis taip pat nėra įrodymas, kad tatuiruotės „sugadina” imuninę sistemą.
Tai mokslinis signalas, kad tatuiruočių pigmentai – ypač tam tikri jų tipai – nėra visiškai neutralūs organizmui. Tai informacija, kuri gali būti naudinga priimant sprendimus ateityje.
Mokslininkai patys pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų – ypač tokių, kurie sektų realius žmones ilgą laiką. Kol kas tai tik pirmas žingsnis suprasti, kaip tatuiruočių chemija sąveikauja su mūsų imunine sistema.
