Kūnas turi įstabų gebėjimą – jis moka pats save remontuoti. Pažeistos ląstelės, sugedę baltymai, senos imuninės ląstelės – visa tai organizmas gali pašalinti ir pakeisti nauju. Tačiau šis procesas nevyksta nuolat. Jam reikia tam tikrų sąlygų.
Mokslininkai jau seniai tiria, kas „įjungia” šį vidinį valymo mechanizmą. Ir atrodo, kad raktas slypi ne tame, ką valgome, o tame, ko nevalgome. Tiksliau – kiek laiko to nedarome.
Kodėl organizmas pradeda elgtis kitaip, kai negauna maisto
Įprastomis sąlygomis kūnas veikia kaip gerai aprūpinta gamykla. Maistas atneša energiją, ląstelės dirba, auga, dauginasi. Viskas sukasi į priekį.
Tačiau kai maisto tiekimas nutrūksta, organizmas turi prisitaikyti. Pirma, jis išnaudoja atsargas – glikogeną, sukauptą kepenyse ir raumenyse. Tai užtrunka maždaug parą ar kiek ilgiau.
Kai glikogenas baigiasi, prasideda kitas etapas. Kepenys pradeda gaminti ketonus – alternatyvų energijos šaltinį iš riebalų. Smegenys ir raumenys mokosi naudoti šį kurą vietoj įprastos gliukozės. Insulino lygis nukrenta, o organizmas pereina į „taupymo režimą”.
Kas vyksta ląstelių viduje po dviejų–trijų parų
Būtent tada prasideda įdomiausi procesai. Kai maisto nėra pakankamai ilgai, ląstelės aktyvuoja mechanizmą, vadinamą autofagija – pažodžiui „savęs valgymas”.
Tai nėra taip baisu, kaip skamba. Autofagija – tai procesas, kurio metu ląstelė išardo ir perdirba savo pažeistas dalis: sugedusius baltymus, neveikiančias mitochondrijas, susikaupusias „šiukšles”. Vietoj to, kad kauptų atliekas, ląstelė jas paverčia energija ir statybinėmis medžiagomis.
Galima įsivaizduoti tai kaip generalinį namų valymą. Kai nuolat ateina nauji daiktai (maistas), nėra laiko tvarkyti senų. Bet kai tiekimas sustoja – pagaliau galima išmesti tai, kas seniai turėjo būti išmesta.
Mokslininkai nustatė, kad autofagija ypač suaktyvėja po 48–72 valandų be maisto. Tai tarsi slenkstis, kurį peržengus organizmas rimtai imasi vidinio remonto.
Uždegimas mažėja, imuninė sistema atsinaujina
Lėtinis uždegimas – viena pagrindinių šiuolaikinių ligų priežasčių. Jis susijęs su širdies ligomis, diabetu, net vėžiu. Tyrimai rodo, kad ilgesnis maisto nevartoijmas gali sumažinti uždegiminius žymenis kraujyje.
Dar įdomiau tai, kas vyksta su imuninėmis ląstelėmis. Senos, neefektyvios ląstelės pašalinamos, o jų vietoje pradeda formuotis naujos. Tai tarsi imuninės sistemos „perkrovimas” – po jo ji gali veikti efektyviau.
Svarbu suprasti: tai nėra imuninės sistemos slopinimas. Tai jos atnaujinimas. Laikinas pokytis, kuris, kai vėl pradedama valgyti, leidžia sistemai dirbti geriau nei anksčiau.
Kodėl vėžinės ląstelės nemėgsta badavimo
Vienas intriguojančių tyrimų aspektų – kaip maistinių medžiagų trūkumas veikia nenormalias ląsteles.
Vėžinės ląstelės yra „ištroškusios” – jos dauginasi greitai ir tam reikia daug energijos, ypač gliukozės. Kai gliukozės trūksta, o dominuoja ketonai, šios ląstelės patenka į stresą. Jos blogiau prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų nei sveikos ląstelės.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad esant metaboliniam stresui kai kurių vėžinių ląstelių gyvybingumas sumažėja. Tai nereiškia, kad badavimas gydo vėžį – tokie teiginiai būtų neatsakingi. Tačiau mokslininkai tiria, ar kontroliuojamas maisto ribojimas galėtų papildyti tradicinį gydymą.
Svarbu: tai mokslinių tyrimų sritis, o ne patvirtintas gydymo metodas. Sergantys onkologinėmis ligomis neturėtų bandyti badauti be gydytojo priežiūros.
Ar saugu badauti tris paras?
Trumpas atsakymas – tai priklauso nuo žmogaus. Sveikiems suaugusiesiems trumpalaikis badavimas paprastai nesukelia rimtų problemų, bet ilgesnis maisto atsisakymas turi rizikų:
Hipoglikemija – cukraus kiekis kraujyje gali nukristi per žemai, ypač tiems, kas vartoja diabeto vaistus.
Elektrolitų disbalansas – gali sutrikti kalio, natrio, magnio pusiausvyra, o tai veikia širdies darbą ir raumenų funkciją.
Vaistų sąveika – daugelis vaistų veikia kitaip, kai nevalgoma. Kai kurie gali tapti per stiprūs, kiti – neefektyvūs.
Pažeidžiamos grupės – nėščios, maitinančios, vyresnio amžiaus žmonės, turintys valgymo sutrikimų istoriją ar lėtinių ligų – turėtų vengti ilgo badavimo.
Praktinės rekomendacijos
Jei domitės badavimo nauda, pradėkite nuo trumpesnių intervalų. Populiarus 16:8 metodas (16 valandų be maisto, 8 valandų langas valgymui) gali suteikti dalį naudos be didelės rizikos.
Prieš bandant ilgesnį badavimą – daugiau nei parą – verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite sveikatos problemų ar vartojate vaistus.
Badavimo metu gerkite pakankamai vandens. Kai kurie specialistai rekomenduoja mineralinį vandenį ar elektrolitų papildus, ypač jei badaujama ilgiau nei parą.
Stebėkite savo savijautą. Lengvas alkis ir silpnumas – normalu. Stiprus galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai, sąmonės drumstimasis – signalai nutraukti badavimą ir valgyti.
Galiausiai – badavimas nėra stebuklas ir netinka visiems. Tai vienas iš įrankių, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudingas. Bet jis niekada nepakeis subalansuotos mitybos, judėjimo ir geros medicininės priežiūros.
7 comments
Žinia, prieš badaujant, reikalinga pastatyti klizmą!
Nebutinai ir neprivaloma. Organizmas pakankamai valosi pats. I
Rašydama tokius straipsnius turėtum pateikti nuorodas į mokslininkų straipsnius, kurie pagrindžia tokias metodikas, o dabar skamba taip lygtais iš „bobučių” pasakojimo.
Autofagija ir badavimas
Alirezaei M, et al. (2010) „Short-term fasting induces profound neuronal autophagy” – Autophagy 6(6):702-710. Tyrimas parodė, kad 24-48 val. badavimas sukelia ryškų autofagijos aktyvumą pelių neuronuose.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3106288/
PMC apžvalga (2023) „The Beneficial and Adverse Effects of Autophagic Response to Caloric Restriction and Fasting” – aptaria autofagijos mechanizmus ir nurodo, kad trumpalaikis badavimas (24-48 val.) sukelia autofaginį atsaką kepenų audiniuose.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10509423/
Imuninės sistemos atsinaujinimas
Cheng CW, et al. (2014) „Prolonged Fasting Reduces IGF-1/PKA to Promote Hematopoietic-Stem-Cell-Based Regeneration and Reverse Immunosuppression” – Cell Stem Cell 14(6):810-823. Prof. Valter Longo tyrimas parodė, kad 48-120 val. badavimas skatina kraujodaros kamieninių ląstelių regeneraciją ir imuninės sistemos atsinaujinimą.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4102383/
Longo VD, et al. (2015) „A periodic diet that mimics fasting promotes multi-system regeneration” – Cell Metabolism 22(1):86-99. Tyrimas parodė, kad badavimą imituojanti dieta skatina daugelio sistemų regeneraciją.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4509734/
Uždegimas ir badavimas
Aksungar FB, et al. (2007) „Interleukin-6, C-reactive protein and biochemical parameters during prolonged intermittent fasting” – Annals of Nutrition and Metabolism 51(1):88-95. Tyrimas parodė, kad ilgalaikis intervalinis badavimas reikšmingai sumažino IL-6 ir CRP lygius.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17374948/
Wang X, et al. (2020) „Effects of intermittent fasting diets on plasma concentrations of inflammatory biomarkers” – Nutrition 79-80:110849. Meta-analizė parodė, kad intervalinis badavimas reikšmingai sumažina CRP koncentracijas.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32947129/
Vėžinės ląstelės ir badavimas
Lee C, et al. (2012) „Fasting Cycles Retard Growth of Tumors and Sensitize a Range of Cancer Cell Types to Chemotherapy” – Science Translational Medicine 4(124):124ra27. Tyrimas parodė, kad badavimo ciklai lėtina navikų augimą ir padidina vėžinių ląstelių jautrumą chemoterapijai.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22323820/
Raffaghello L, et al. (2008) „Starvation-dependent differential stress resistance protects normal but not cancer cells against high-dose chemotherapy” – PNAS 105(24):8215-8220. Pirmasis tyrimas, parodęs diferencinį streso atsparumą – normalios ląstelės apsaugomos, o vėžinės lieka pažeidžiamos.
de Groot S, et al. (2020) „Fasting mimicking diet as an adjunct to neoadjuvant chemotherapy for breast cancer” – Nature Communications 11:3083. Klinikinis tyrimas parodė, kad badavimą imituojanti dieta pagerina chemoterapijos efektyvumą krūties vėžiu sergančioms pacientėms.
https://www.nature.com/articles/s41467-020-16138-3
Warburg efektas
Liberti MV, Locasale JW (2016) „The Warburg Effect: How Does it Benefit Cancer Cells?” – Trends in Biochemical Sciences 41(3):211-218. Išsamus Warburg efekto mechanizmų aptarimas.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4783224/
Seyfried TN, Shelton LM (2010) „Cancer as a metabolic disease” – Nutrition & Metabolism 7:7. Aptaria vėžio kaip metabolinės ligos koncepciją ir ketoninių kūnų poveikį navikams.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3941741/
Labai gerai paraśė Visuomenes balsas. Informacijos yra pakankamai daug ir nesunkiai randamos. Trys dienos, nėra sudėtinga, ypač jei buvo taikytas , taip vadinamas protarpinis badavimas. Tačiau ilgesniam laikui reikėtų atsargumo ir pasitarti su gydytoju. Šiaip pakankamai efektyvu ir pojūtis geras. Bet matyt individualiai.
Man badavimas, tolygu erzinti laukinį gyvūną, gerai jei pasiseks ir jis ne plėšrus
Lenkijoje prie Gdansko ir prie Varšuvos yra centrai kaip sanatorijos, kur dėka daržovių dietos, išnyksta, nusilpsta daug šiuolaikinių ligu. Tai: http://www.Uzboja.pl, http://www.pallotyni Konstancin