Parduotuvėje stovėdami prie lentynų su vandeniu, daugelis pagalvoja: jei mineralinis vanduo naudingas man, tai turbūt naudingas ir mano augalams. Juk jame yra kalcio, magnio ir kitų mikroelementų, kurių augalams reikia. Skamba logiškai, tiesa?
Būtent taip mąsto nemažai kambarinių augalų augintojų, kurie pradeda reguliariai laistyti savo gėles brangiu buteliuotu vandeniu. Kai kurie netgi įsitikinę, kad taip jų augalai atrodo geriau ir auga sparčiau. Tačiau specialistai perspėja – ši praktika gali baigtis visai kitaip, nei tikimasi.
Kodėl mineralinis vanduo atrodo kaip gera idėja
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi buteliuotą vandenį augalams, yra noras išvengti chloro ir kitų vandentiekio vandens priemaišų. Mineralinis vanduo atrodo švaresnis, natūralesnis, o etiketėje išvardyti mineralai sukuria įspūdį, kad augalas gaus papildomos naudos.
Kita dažna motyvacija – kietas vandentiekio vanduo, kuris palieka baltus nuosėdų žiedus ant vazono kraštų. Mineralinis vanduo tokių pėdsakų tarsi nepalieka. Bent jau iš pradžių.
Kas iš tikrųjų vyksta substrate
Problema ta, kad mineraliniame vandenyje esančios druskos – natris, kalcis, magnis, sulfatai – kaupiasi dirvožemyje. Kiekvieną kartą laistant, dalis vandens išgaruoja, o mineralai lieka. Po kelių mėnesių reguliaraus laistymo jų koncentracija substrate gali tapti per didelė.
Padidėjęs druskų kiekis mažina augalo galimybę įsiurbti vandenį per šaknis – tai vadinama osmosiniu stresu. Augalas gali atrodyti išdžiūvęs, nors substratas drėgnas. Be to, sutrinka maistinių medžiagų pusiausvyra: kai kurių elementų augalas nebegali pasisavinti, net jei jų pakanka.
Būdingi simptomai: lapų kraštų rudėjimas, tarpgyslinis pageltimas, sulėtėjęs augimas, baltos ar pilkšvos nuosėdos ant substrato paviršiaus ir vazono sienelių.
Kaip patikrinti, ar jūsų vanduo tinkamas
Prieš naudodami bet kokį buteliuotą vandenį, pažiūrėkite į etiketę. Ieškokite rodiklio TDS (bendras ištirpusių medžiagų kiekis) – jei jis viršija 300–500 mg/l, toks vanduo reguliariam laistymui netinka.
Namuose galite naudoti nebrangų TDS matuoklį arba pH juosteles. Jei matavimas rodo aukštą mineralų koncentraciją, o augalas jau rodo streso požymius, laikas keisti praktiką.
Taip pat atkreipkite dėmesį į kalcio ir magnio kiekį – būtent šie elementai labiausiai keičia substrato struktūrą ir gali sutankinti molėtą dirvą.
Ką daryti, jei vis tiek norite naudoti mineralinį vandenį
Jei turite mažos mineralizacijos vandenį ir norite jį naudoti, laikykitės kelių taisyklių:
Praskieskite mineralinį vandenį distiliuotu arba dechloruotu vandentiekio vandeniu santykiu 1:1 arba 1:3. Laistykite tik tada, kai substrato viršus jau pradžiūvęs. Niekada nepalikite vandens padėkliuke – perteklius turi visiškai nutekėti.
Kas ketvirtį praplaukite substratą mažai mineralizuotu vandeniu – tai padės pašalinti susikaupusias druskas.
Geresni pasirinkimai kasdieniam laistymui
Daugumai kambarinių augalų visiškai pakanka paprasto vandentiekio vandens, palaikius jį atviroje talpoje 24 valandas, kad išgaruotų chloras. Tai nemokama ir veiksminga.
Jautrioms rūšims – orchidėjoms, paparčiams, kai kuriems tropiniams augalams – geriau tinka distiliuotas vanduo. Jis neturi jokių mineralinių priemaišų ir neleidžia kauptis druskoms.
Idealus pasirinkimas yra surinktas lietaus vanduo, jei gyvenate švarioje aplinkoje. Jis minkštas, beveik neutralaus pH ir puikiai tinka visiems augalams.
Kada laikas sustoti ir ką daryti toliau
Jei jau kurį laiką laistėte augalus mineraliniu vandeniu ir pastebėjote simptomus – lapų kraštų rudėjimą, pageltimą, baltą plutą ant substrato – nedelskite.
Pirmiausia praplaukite substratą: lėtai pilkite distiliuotą arba dechloruotą vandenį, kol jis laisvai teka pro drenažo skyles. Tai padės išplauti dalį susikaupusių druskų. Jei situacija sunki, gali tekti persodinti augalą į šviežią substratą.
Ateityje grįžkite prie paprastesnių sprendimų – dažniausiai jie veikia geriau nei brangūs buteliuose.
