Kai norime sumažinti cukraus vartojimą, ranka dažnai siekia dietinio gazuoto gėrimo. Nulis kalorijų, tas pats skonis – atrodo idealus kompromisas. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kelia klausimus: ar tikrai žinome, ką darome savo organizmui?
Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, bet kai kurie jų verčia susimąstyti. Ypač tie, kurie nagrinėja ilgalaikį poveikį smegenims.
Kodėl mokslininkai susidomėjo šia tema
Dirbtiniai saldikliai – aspartamas, sacharinas, sukralozė ir kiti – ilgą laiką buvo laikomi visiškai saugiais. Jie šimtus kartų saldesni už cukrų, todėl jų reikia labai mažai, ir organizmas jų beveik nevirškina. Skamba puikiai, tiesa?
Tačiau kai mokslininkai pradėjo tirti ne tik tiesioginį toksiškumą, bet ir subtilesnius, ilgalaikius poveikius, vaizdas pasirodė sudėtingesnis.
Keletas stambių stebėjimo tyrimų parodė koreliacijas (ne būtinai priežastinius ryšius) tarp reguliaraus dietinių gėrimų vartojimo ir:
- Padidėjusios insulto rizikos
- Blogesnių kognityvinių testų rezultatų vyresnio amžiaus žmonėms
- Didesnės demencijos tikimybės
Svarbu pabrėžti: koreliacijos nereiškia priežasties. Gali būti, kad žmonės, kurie jau turi sveikatos problemų, dažniau renkasi dietinius gėrimus. Bet šie duomenys paskatino gilesnį tyrinėjimą.
Kas vyksta organizme
Kai kurie dirbtiniai saldikliai, ypač aspartamas, organizme skyla į sudedamąsias dalis. Aspartamas virsta fenilalaninu, asparagino rūgštimi ir nedideliu kiekiu metanolio.
Šios medžiagos natūraliai randamos ir įprastame maiste, tačiau klausimas – ar jų proporcijos ir patekimo būdas gali turėti skirtingą poveikį?
Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad kai kurie dirbtinių saldiklių metabolitai gali:
- Pereiti kraujo-smegenų barjerą
- Paveikti neuromediatorių balansą
- Sukelti uždegimines reakcijas nerviniame audinyje
Tačiau čia svarbi pastaba: gyvūnų tyrimai ne visada atspindi poveikį žmonėms, o dozės laboratorijose dažnai būna didesnės nei realus vartojimas.
Framinghamo širdies tyrimo duomenys
Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų šia tema – Framinghamo širdies tyrimo duomenų analizė, paskelbta 2017 metais žurnale „Stroke”. Jame buvo analizuojami beveik 3000 suaugusiųjų duomenys.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kasdien vartojantys dietinius gazuotus gėrimus, turėjo beveik tris kartus didesnę insulto ir demencijos riziką per dešimties metų stebėjimo laikotarpį, palyginti su tais, kurie jų nevartojo.
Skamba šokiruojančiai, bet yra svarbių niuansų:
- Tai stebėjimo tyrimas, kuris negali įrodyti priežastingumo
- Tyrėjai bandė kontroliuoti kitus rizikos veiksnius, bet tai neįmanoma padaryti tobulai
- Absoliutūs skaičiai vis tiek išliko nedideli
Tyrimo autoriai patys pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų, prieš darant galutines išvadas.
Ką žinome apie skirtingus saldiklius
Ne visi dirbtiniai saldikliai vienodi. Štai ką rodo dabartiniai duomenys:
Aspartamas – labiausiai tirtas, daugiausiai diskusijų keliantis. Oficialiai pripažintas saugiu, bet kai kurie tyrimai kelia klausimų dėl ilgalaikio poveikio.
Sukralozė – ilgą laiką laikyta inertiška, bet naujesni tyrimai rodo, kad ji gali paveikti žarnyno mikrobiotą.
Sacharina ir ciklamatas – senesni saldikliai, kurių vartojimas sumažėjęs.
Stevija – natūralios kilmės, mažiau tyrimų apie ilgalaikį poveikį.
Eritritolis – cukraus alkoholis, neseniai sukėlęs susirūpinimą dėl galimo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Kas turėtų būti atsargesnis
Nors oficialios institucijos (FDA, EFSA) laiko dirbtinių saldiklių vartojimą saugiu rekomenduojamose dozėse, kai kuriems žmonėms gali būti prasminga apriboti jų vartojimą:
- Nėščiosioms – dėl nepakankamumo tyrimų apie poveikį vaisiui
- Vaikams – besivystančios smegenys gali būti jautresnės
- Sergantiems fenilketonurija – jiems aspartamas yra pavojingas dėl fenilalanino
- Turintiems migrenas – kai kurie žmonės praneša apie saldiklių sukeltus priepuolius
Racionalus požiūris: ką daryti
Mokslas šioje srityje dar vystosi, ir kraštutinumai nėra pagrįsti. Nei panika, nei visiškas abejingumas nėra tinkama reakcija.
Štai ką galima daryti praktiškai:
Mažinti priklausomybę nuo saldaus skonio. Tiek cukrus, tiek saldikliai palaiko įprotį gerti saldžius gėrimus. Laipsniškas atpratimas – geriausia strategija.
Vanduo lieka nepralenkiamas. Joks gėrimas nekonkuruoja su paprastu vandeniu. Jei nepatinka skonis – pridėkite citrinos, agurkų ar uogų.
Saikingumas. Vienas dietinis gėrimas per savaitę – tikrai ne katastrofa. Trys per dieną – jau verta susimąstyti.
Įvairovė. Jei negalite be saldiklių, bent keiskite jų tipus – nepriklausykite nuo vieno.
Žolelių arbatos. Daug įdomių skonių be jokių priedų – hibisko, mėtų, vaisių arbatos.
Ko nereikėtų daryti
Nekeiskite dietinių gėrimų į paprastus cukruotus. Cukraus žala yra daug geriau įrodyta ir akivaizdesnė. Nutukimas, diabetas, dantų ėduonis – čia nėra jokių abejonių.
Nepanikuokite. Jei dešimtmetį gėrėte dietinius gėrimus – tai nereiškia, kad jūsų smegenys nepataisomai pažeistos.
Nepasitikėkite sensacingomis antraštėmis. Tiek šiame straipsnyje, tiek kitur – ieškokite niuansų, o ne kraštutinių teiginių.
Esmė
Dietiniai gazuoti gėrimai nėra nei nuodai, nei sveikatos eliksyras. Jie – kompromisas, kurio ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas.
Dabartiniai moksliniai duomenys kelia pagrįstų klausimų, bet nepateikia galutinių atsakymų. Protingiausias požiūris – saikingumas ir kritinis mąstymas.
O geriausias pasirinkimas troškuliui numalšinti išlieka tas pats, koks buvo prieš tūkstančius metų – paprastas, švarus vanduo. Jokių kalorijų, jokių saldiklių, jokių abejonių.
