Žiemos rytas, prišnigo per naktį, o tu stovi su kastuvu ir žinai, kas laukia. Ne pats kasimas blogiausia — o tas lipnus, šlapias sniegas, kuris kaupiasi ant ašmenų ir kurį reikia nuolat skutinėti. Po valandos rankos pavargusios, nugara skauda, o kiemas vis dar pusiau užverstas.
Taip buvo ir man — kol kaimynas parodė vieną paprastą triuką. Iš pradžių atrodė per gerai, kad būtų tiesa. Bet kai išbandžiau pats — daugiau niekada negrįžau prie senojo būdo.
Problema, kurią visi žino
Kiekvienas, kas gyvena privačiame name, puikiai pažįsta šią situaciją. Šaltas, purus sniegas — lengvas. Bet kai temperatūra apie nulį ir sniegas drėgnas — prasideda tikras košmaras.
Sniegas limpa prie kastuvo kaip klijai. Kas kelias minutes turi sustoti ir skutinėti tą susikaupusį gumulą. O jis sunkus — pakeli pilną kastuvą, nori numesti, bet sniegas nepaleidžia. Riešai, pečiai, nugara — viskas kenčia.
Yra žmonių, kurie prieš kasimą merkia kastuvą į vandenį arba trypia jį į sniegą, kad ašmenys būtų šalti. Padeda truputį, bet ne ilgam. Yra kas tepa aliejumi — bet jis greitai nusitrina ir palieka dėmes.
O tada sužinojau apie metodą, kuris iš tikrųjų veikia.
Sprendimas iš virtuvės
Paslaptis — nelimpantis purškiklis, tas pats, kurį naudoji kepimui, kad maistas neprisviltų prie keptuvės. Arba speciali teflono danga aerozolyje, skirta įvairiems paviršiams.
Idėja paprasta: jei maistas nelimpa prie keptuvės su tokia danga, tai kodėl turėtų lipti sniegas prie kastuvo?
Pasirodo — nelimpa. Užpurškei ploną sluoksnį ant ašmenų, ir sniegas tiesiog nuslysta. Kaip vanduo nuo stogo. Kaip rogutės nuo kalvos. Kiekvienas kastas — švarus, be jokių gumulų.
Kaip tai padaryti teisingai
Prieš purškiant kastuvą reikia paruošti. Nuvalyk ašmenis nuo senų nešvarumų, rūdžių, purvo. Gerai išdžiovink — ant drėgno paviršiaus purškiklis neprilips.
Išeik į lauką arba į gerai vėdinamą patalpą — aerozoliai nemėgsta uždarų erdvių. Papurtyk buteliuką ir laikyk 20–30 cm atstumu nuo kastuvo. Purškęs tolygiai per visą darbo paviršių — ten, kur sniegas liečiasi su metalu.
Nepurkšk ant rankenos ar kitų dalių, kurių lieti rankomis — bus slidu.
Leisk visiškai išdžiūti — užtrunka kelias minutes. Ir viskas, kastuvas paruoštas.
Rezultatas, kuris kalba pats už save
Pirmas kastas — ir iškart jauti skirtumą. Sniegas nurieda nuo ašmenų kaip sviestas nuo karštos keptuvės. Nereikia kratyti, skutinėti, valyti.
Darbas vyksta gal ne šešis kartus greičiau, kaip rašoma reklamose, bet tikrai dvigubai ar trigubai sparčiau. Ne todėl, kad greičiau kasi — o todėl, kad nebereikia nuolat stabdytis.
Riešai mažiau pavargsta. Nugara nesiskundžia. O svarbiausia — procesas tampa beveik malonus. Na, kiek sniego kasimas gali būti malonus.
Kaip išlaikyti efektą
Vienas purškimas neišsilaikys visą žiemą. Priklausomai nuo to, kiek naudoji kastuvą, danga nusitrina per kelias-keliolika kasimo sesijų.
Po kiekvieno naudojimo nuplaukite kastuvą nuo druskos ir smėlio — jie gadina dangą greičiau nei pats sniegas. Išdžiovink ir laikyk sausoje vietoje — geriausia pakabintą.
Kai pastebėsi, kad sniegas vėl pradeda lipti — tiesiog pakartok purškimą. Užtrunka minutę, o efektas grąžinamas.
Ką naudoti
Tinkamiausios priemonės:
- Kepimo purškikliai (PAM ar panašūs)
- Teflono dangos aerozoliai
- Silikono purškikliai, skirti įrankiams
Visi jie veikia panašiai — sukuria slidų paviršių, prie kurio sniegas neturi už ko užsikabinti.
Kai kurie naudoja ir paprastą augalinį aliejų — jis irgi padeda, bet greičiau nusitrina ir gali palikti lipnų likutį.
Geriausia išbandyti ir rasti tai, kas tinka tau. Bet kad ir ką pasirinktum — skirtumas bus akivaizdus nuo pirmo kasto.
Dabar kiekvieną žiemą prieš pirmą sniegą ruošiu kastuvą kaip profesionalą. Ir kai kaimynai dar plušasi, skutinėdami lipnius gumulus — aš jau geriu kavą šiltame name, žiūrėdamas į švarų kiemą.
