Prieš kelerius metus pasodinau kelis augalus, kurie atrodė tiesiog nuostabiai – ryškūs žiedai, įdomūs lapai, greitai augantys. Pardavėjas žadėjo, kad sode bus gražu. Ir iš tiesų buvo – pirmus metus.
O paskui prasidėjo košmaras. Tie „gražuoliai” pradėjo plisti su tokia jėga, kad per porą sezonų užgožė visas lysves. Atžalos dygdavo metrus nuo motininio augalo, šaknys lindo po takeliais, o kiti augalai tiesiog duso.
Jau treji metai kovoju su šiuo palikimu. Kas pavasarį galvoju – na, šiemet tikrai atsikratysiu. Ir kas pavasarį jie vėl čia. Dabar žinau – kai kurie augalai tiesiog neturi vietos privačiame sode. Kad ir kaip gražiai atrodytų.
Apynys – vijoklis, kuris niekada nepasiduoda
Apynys (Humulus lupulus) atrodo romantiškai – žalios vijoklinės, kurios apraizgo tvorą ar pavėsinę. Daugelis jį sodina būtent dėl to. Bet apynys turi vieną savybę, apie kurią pardavėjai nutyli – jis praktiškai neišnaikinamas.
Žiemą antžeminė dalis nunyksta, bet šaknys išlieka. Ir kokios šaknys – gilios, plačios, keliaujančios po visą sklypą. Kiekvieną pavasarį iš jų išlenda nauji ūgliai. Net jei iškasėte viską, ką rasite – paliktas mažiausias fragmentas vėl atžels.
Vijoklinės su šiurkščiais spygliais lipa ant visko – tvoros, medžių, kitų augalų. Jos smaugia viską, ką pasiekia.
Ką daryti: kirpkite ūglius anksti pavasarį, kol dar nesubrendo sėklos. Kaskite šaknis kruopščiai, bet nusiteikite, kad tai truks kelerius metus. Jei kaimynas turi apynį – kalbėkitės, nes be koordinuotų veiksmų jis vėl atlįs per sklypų ribą.
Trimitvynė – oranžinės gėlės ir šaknų tinklas
Trimitvynė (Campsis radicans) vilioja nuostabiomis oranžinėmis, trimito formos gėlėmis. Ją dažnai sodina prie sienų ar pergolų. Ir pirmą sezoną viskas puiku.
Paskui prasideda. Šaknų atžalos pradeda dygtis kelių metrų atstumu nuo pagrindinio augalo. Jos lenda pro veją, pro takus, tarp kitų augalų. Vijoklinės lipa ant visko, ką randa – tvorų, medžių, pastatų sienų.
Per kelerius metus trimitvynė sudaro tankius brūzgynus, kurie išstumia viską aplink.
Ką daryti: nukirpkite pagrindinius stiebus, iškaskite kelmus su šaknimis. Įrenkite šaknų barjerus. Atžalas šalinkite reguliariai kelis sezonus iš eilės – tik taip jas nusilpninsite.
Laukinė rožė – spygliuoti brūzgynai
Laukinė erškėtrožė žydėdama kvepia ir atrodo žavingai. Bet ji turi du nemalonius bruožus – spyglius ir neįtikėtiną gebėjimą plisti.
Per šaknų atžalas ir atspariais ūglius ji formuoja tankius, nepraeinamus brūzgynus. Spygliai tokie, kad nepraeisi be pirštinių ir ilgų rankovių. O pabandyk ją iškasti – iš kiekvieno palikto šaknies fragmento atžels naujas krūmas.
Ką daryti: kirpkite ūglius, kaskite šakniastiebius, traukite atžalas. Ir kartokite tai reguliariai. Vienkartinis šalinimas nepadės – reikia nuoseklumo.
Dekoratyvinis avietis – gražūs lapai, košmariškas plitimas
Klevalapio avietė (dekoratyvinis avietis) vertinamas dėl įdomių lapų ir gėlių. Bet jis turi vieną savybę – plinta šaknų atžalomis su tokia energija, kad per porą sezonų užpildo visą lysvę.
Atžalos dygsta visur – tarp daugiamečių, po takeliais, vejoje. Ir kas blogiausia – neatsargus kasimas situaciją tik pablogina. Kiekvienas šaknies fragmentas, paliktas žemėje, duoda naują augalą.
Ką daryti: kirpkite atžalas reguliariai, įrenkite barjerus, o kai kasite – būkite kruopštūs. Iškastą medžiagą išmeskite atsakingai, ne į kompostą.
Kanadinė rykštenė – aukšta ir negailestinga
Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) yra aukšta, geltonomis šluotelėmis žydinti daugiametė. Ji atrodo laukinė ir natūrali. Problema ta, kad ji tokia ir yra – laukinė, invazinė ir labai agresyvi.
Plinta šakniastiebiais ir vėjo nešamomis sėklomis. Keičia dirvožemio chemiją, temdydama ir išstumdama kitus augalus. Per kelis sezonus gali paversti lysvę vientisa rykštenių jūra.
Ką daryti: raukite jaunus ūglius, kaskite šakniastiebius, šalinkite žiedynus prieš sėklų subrendimą. Pakartotinis šienavimas per sezoną silpnina augalų kolonijas.
Houttuynia – atželia iš mažiausio gabaliuko
Houttuynia cordata turi įdomius, margus lapus ir dažnai rekomenduojama kaip dekoratyvinis pagrindinis augalas. Tik niekas nepasako, kad ji – viena agresyviausių rūšių, kokias galite pasodinti.
Ji plinta sekliais, trapiais šakniastiebiais. Ir čia slypi problema – jie lengvai lūžta, o kiekvienas mažiausias fragmentas atželia. Pabandykite iškasti – ir tiesiog padalinsite ją į dešimtis naujų augalų.
Ką daryti: kaskite kantriai ir kruopščiai, rinkite kiekvieną šaknies gabalėlį. Kartokite kelis sezonus. Iškastą medžiagą utilizuokite taip, kad ji nepatektų atgal į žemę.
Kininis laibenis – popieriniai žibintai ir tūkstančiai sėklų
Kininis laibenis (Physalis alkekengi) arba kiniški žibintai – augalas su ryškiais oranžiniais gaubtais, kurie puikiai atrodo rudeninėse puokštėse. Problema – kiekviename gaubte sėklos, ir jos visos dygsta.
Savaiminiai augalai atsiranda visur – lysvėse, vejoje, patvoriuose. Per kelerius metus susidaro tankios, vienalytės kolonijos.
Ką daryti: šalinkite gaubtus prieš jiems subręstant. Raukite daigus iškart, kai tik pamatote. Jau įsitvirtinusius augalus kaskite kasmet ir stebėkite, ar neatsinaujina.
Kiaulpienė – senas pažįstamas, bet vis tiek problema
Kiaulpienė (Taraxacum officinale) – ją visi pažįsta. Atrodo, kad čia nėra nieko naujo. Bet daugelis neįvertina, kokia ji atspari ir kaip greitai užvaldo apleistą sklypą.
Vėjo nešamos sėklos sklinda kilometrus. O šakniagumbis toks gilus ir atsparus, kad paliktas mažiausias fragmentas vėl atžels. Ji toleruoja šienavimą, suslėgtą gruntą, prastą dirvą – augalai praktiškai bet kur.
Ką daryti: raukite, kai dirva drėgna – taip lengviau ištraukti visą šakniagumbį. Šalinkite sėklų galvutes prieš joms pasklistant. Kartokite reguliariai – tik nuoseklumas duoda rezultatų.
Ko išmokau per trejus metus
Pagrindinė pamoka paprasta: prieš sodinant bet kokį augalą, pasitikrinkite, ar jis nėra invazinis. Gražus išvaizda nereiškia, kad jis tinkamas jūsų sodui.
Jei jau turite tokių augalų – nusiteikite ilgam darbui. Vienkartinis šalinimas nepadės. Reikia nuoseklumo, kantrybės ir keleto sezonų.
Ir dar viena pamoka – kalbėkitės su kaimynais. Jei jie turi tuos pačius augalus ir jų nešalina, jūsų pastangos bus bergždžios. Šaknys ir sėklos keliaus per sklypų ribas.





