Peršalimas tarsi praėjo, bet jėgos negrįžta. Kosulys lyg ir baigėsi, bet gerklė vis dar jautri. Temperatūros nebėra, tačiau nuovargis neleidžia grįžti į įprastą ritmą. Pažįstama situacija?

Gydytojai tokią būseną vadina nepilnu atsigavimu. Organizmas formaliai įveikė infekciją, bet viduje vis dar vyksta procesai, kurie neleidžia jaustis visiškai sveikiems. Ir kuo dažniau sergame, tuo sunkiau atsistatyti.

Kodėl po ligos taip sunku atgauti jėgas

Kai kūnas kovoja su infekcija, imuninė sistema dirba viršvalandžius. Ji gamina antimedžiagas, siunčia baltuosius kraujo kūnelius į mūšio lauką, kelia temperatūrą, kad sunaikintų įsibrovėlius. Visa tai reikalauja milžiniškų energijos išteklių.

Problema ta, kad net nugalėjus ligą, organizmas lieka išsekęs. Gleivinės — nosies, gerklės, bronchų — būna pažeistos ir pralaidesnės naujiems virusams. Uždegimas, nors ir sumažėjęs, vis dar rusena. Toksinai ir metabolizmo šalutiniai produktai dar nevisiškai pašalinti.

Dėl to žmogus jaučiasi lyg „pusiau sveikas” — ir liga baigėsi, ir normaliai gyventi sunku. O jei tokia būsena užsitęsia, rizika vėl susirgti išauga kelis kartus.

Augalas, kurį žinojo jau mūsų proseneliai

Lietuvoje ir visoje Europoje nuo seno augo vienas krūmas, kurį žmonės naudojo būtent tokiais atvejais — kai reikėdavo „pastatyti ant kojų” po sunkios ligos. Tai šeivamedis, arba lotyniškai Sambucus nigra.

Jo uogas ir žiedus vartojo ne tik kaimo žmonės. Viduramžių vienuolynuose šeivamedis buvo vienas svarbiausių vaistinių augalų. Hipokratas jį vadino „gamtos vaistinėle”. O šiuolaikiniai tyrimai patvirtina — senoliai žinojo, ką daro.

Šeivamedyje gausu antocianinų — tai pigmentai, suteikiantys uogoms tamsiai violetinę spalvą. Būtent jie turi galingų antioksidacinių savybių. Be to, augale yra vitamino C, flavonoidų, fenolio rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių junginių.

Kaip šeivamedis padeda atsigauti

Skirtingai nuo daugelio vaistinių augalų, šeivamedis veikia ne vieną konkrečią problemą, o visą organizmą. Štai pagrindiniai jo poveikio mechanizmai:

Mažina liekamąjį uždegimą. Po infekcijos organizme dažnai lieka „tylus” uždegimas, kuris neleidžia visiškai atsigauti. Šeivamedžio flavonoidai ir antocianinai slopina uždegimo mediatorius ir padeda kūnui grįžti į normalią būseną.

Stiprina gleivinės barjerą. Pažeistos gleivinės yra atviros durys naujiems virusams. Šeivamedžio junginiai padeda atstatyti šią pirmąją gynybos liniją — ypač nosyje, gerklėje ir bronchų sistemoje.

Skatina detoksikaciją. Augalas turi švelnų diuretinį poveikį, kuris padeda organizmui greičiau pašalinti metabolizmo atliekas ir toksinius junginius, susikaupusius ligos metu.

Palaiko virškinimą. Stipri imuninė sistema prasideda žarnyne. Šeivamedyje esantys oligosacharidai maitina naudingas žarnyno bakterijas ir padeda atstatyti virškinimo trakto pusiausvyrą.

Lengvina atsikosėjimą. Jei po ligos vis dar kamuoja likutinis kosulys, šeivamedžio lakieji terpenoidai padeda švelniai išvalyti kvėpavimo takus.

Uogos ar žiedai — ką rinktis

Šeivamedis turi dvi pagrindines dalis, kurios naudojamos medicinoje, ir kiekviena tinka skirtingiems tikslams.

Šeivamedžio uogos yra geriausias pasirinkimas, kai reikia stiprinti visą organizmą, atstatyti imuninę sistemą ir kovoti su oksidaciniu stresu. Jose daugiausiai antocianinų ir vitamino C. Iš uogų gaminami sirupai, ekstraktai, džemai.

Šeivamedžio žiedai labiau tinka kvėpavimo takų problemoms — jei vis dar jaučiate gerklės jautrumą, lengvą kosulį ar nosies užkimšimą. Žieduose daugiau lakiųjų aromatinių junginių, kurie ramina gleivinę ir lengvina kvėpavimą. Iš jų dažniausiai ruošiama arbata.

Jei nežinote, nuo ko pradėti — rinkitės uogų sirupą. Jis universalesnis ir tinka daugumai žmonių po ligos.

Kaip vartoti, kad būtų efektas

Šeivamedis — ne vaistas nuo peršalimo akūtinėje fazėje. Jo stiprybė — reabilitacija, atsigavimas, prevencija. Todėl vartojimo strategija skiriasi nuo įprastų vaistų.

Pradėkite, kai ūmi fazė praėjo. Geriausia laikas — kai temperatūra nukrito, bet jėgos dar negrįžo. Paprastai tai būna trečia–penkta ligos diena arba vėliau.

Vartokite nuosekliai. Vienkartinė dozė nieko neduos. Rekomenduojama gerti kasdien bent savaitę dvi, kol pajusite aiškų pagerėjimą.

Dozuokite protingai. Jei naudojate sirupą — paprastai pakanka šaukšto dukart per dieną suaugusiesiems. Jei arbatą iš žiedų — puodelis ryte ir vakare.

Stebėkite savo būseną. Atkreipkite dėmesį į energijos lygį, apetitą, miego kokybę, kosulio dažnumą. Jei viskas gerėja — einate teisingu keliu.

Kas dar padeda greičiau atsigauti

Šeivamedis veikia geriausiai, kai jį derina su kitomis atsigavimą skatinančiomis priemonėmis:

Pakankamas miegas. Reabilitacijos metu organizmui reikia daugiau poilsio nei įprastai. Stenkitės miegoti bent aštuonerias valandas, o jei galite — leiskite sau ir popietinę snūdą.

Lengva mityba. Vengti sunkaus, riebaus maisto. Rinkitės lengvai virškinamus patiekalus, daug daržovių, vaisių. Ypač naudingos uogos ir citrusiniai — jie papildo vitamino C atsargas.

Švelnus judėjimas. Ne sportas, bet pasivaikščiojimai gryname ore. Judėjimas pagerina kraujotaką ir limfos tekėjimą, padeda greičiau išvalyti toksinius junginius.

Pakankamas skysčių kiekis. Gerkite daug vandens, žolelių arbatų, sultinių. Tai padeda organizmui greičiau atsikratyti metabolizmo atliekų.

Kada šeivamedžio nepakanka

Nors šeivamedis yra puiki pagalbinė priemonė, jis negali pakeisti medicininio gydymo, kai jo tikrai reikia.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Silpnumas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites po ligos
• Grįžta temperatūra
• Atsiranda nauji simptomai — skausmas krūtinėje, dusulys, stiprus galvos skausmas
• Kosulys blogėja, o ne gerėja
• Jaučiate, kad kažkas „ne taip”

Tokiais atvejais gali būti, kad infekcija nebuvo iki galo įveikta arba atsirado komplikacijos. Geriau pasitikrinti ir būti ramiems.

Atsparumas prasideda nuo atsigavimo

Kuo geriau atsigauname po vienos ligos, tuo mažesnė tikimybė susirgti kita. Tai ne tik liaudies išmintis — tai patvirtinta moksliniais tyrimais. Visiškai atsistatęs organizmas turi stipresnę imuninę sistemą, sveikesnes gleivinę ir geresnius energetinius resursus.

Šeivamedis šiame procese gali tapti patikimu pagalbininku. Ne stebuklingas vaistas, bet natūralus, šimtmečius patikrintas būdas padėti kūnui padaryti tai, ką jis ir taip moka — pasveikti iki galo.

Kitą kartą, kai po ligos jausitės lyg išsunkta citrina, prisiminkite šį seną augalą. Galbūt jis auga ir jūsų kieme.