Šiuolaikiniame pasaulyje, kur dietos keičiasi greičiau nei metų laikai, vis daugiau žmonių ieško ne tik būdo numesti svorio, bet ir praktikos, kuri subalansuotų kūną su protu. Viena seniausių tokių sistemų gimė kalnuose, kur oras retas, o gyvenimo tempas visiškai kitoks nei mūsų kasdienybėje.
Ši maitinimosi filosofija nežada stebuklingų rezultatų per savaitę ir nesiūlo sudėtingų receptų iš egzotiškų produktų. Ji remiasi paprastais principais, kuriuos praktikuoja tūkstančiai žmonių jau šimtmečius – ir teigia, kad tai, ką valgome, tiesiogiai veikia ne tik kūno sveikatą, bet ir mūsų gebėjimą susikaupti, mąstyti aiškiai ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Principai, kuriais remiasi ši sistema
Kalbame apie budistinę dietą – maitinimosi būdą, kuriame maistas vertinamas ne vien kaip kalorijų šaltinis, bet kaip priemonė, padedanti pasiekti vidinę harmoniją. Tibetiečių tradicijoje valgymas yra sąmoninga praktika, o kiekvienas patiekalas pasirenkamas atsižvelgiant į jo poveikį protui ir kūnui.
Pagrindiniai akcentai – saikingumas, šiluma ir lengvas virškinamumas. Praktikuojantieji teikia pirmenybę virtiems, maistingiems patiekalams, kurie palaiko stabilią energiją ir padeda išvengti proto „aptemimo”. Tai reiškia, kad stiprūs stimuliatoriai ir apsvaiginti galintys produktai čia neturi vietos.
Kada ir kiek valgyti
Vienas svarbiausių budistinės dietos aspektų – valgymo laikas ir porcijų dydis. Skirtingai nuo daugelio šiuolaikinių dietų, čia neskaičiuojamos kalorijos ir nesveriantys gramais. Vietoj to praktikuojantieji mokosi atpažinti tikrą alkį ir valgo tik tada, kai kūnas to iš tiesų reikalauja.
Pagrindinis valgis turėtų būti pirmoje dienos pusėje, o vakarais rekomenduojama valgyti lengvai arba visai susilaikyti. Porcijos – saikingos: tradiciškai patariama palikti maždaug trečdalį skrandžio tuščią, kad virškinimas vyktų sklandžiai.
Reguliarios lengvos arba vegetariškos dienos veikia kaip savotiška virškinimo sistemos perkrova. Tai leidžia organizmui atsistatyti ir padeda pastebėti, kaip skirtingi produktai veikia savijautą.
Šilti ir virti patiekalai – kodėl tai svarbu
Budistinėje tradicijoje ypatingas dėmesys skiriamas maisto temperatūrai ir paruošimo būdui. Šilti, virti patiekalai laikomi idealiais, nes jie palengvina virškinimą ir padeda kūnui efektyviai pasisavinti maistines medžiagas.
Tibetiečių medicinoje skrandis vadinamas „katilu”, kuriame maistas virsta energija. Šaltas ir žalias maistas, remiantis šia filosofija, atšaldo šį katilą ir apsunkina virškinimo procesą. Todėl net vasarą praktikuojantieji dažniau renkasi šiltus troškininius ir košes nei šaltas salotas.
Populiariausi patiekalai – tsampa (kepintų miežių miltų košė), įvairūs troškininiai su daržovėmis ir švelni kepti patiekalai. Visa tai, kas išlaiko šilumą ir lengvai virškinama.
Grūdai, pieno produktai ir riebalai
Tradicinėje tibetiečių mityboje dominuoja keli pagrindiniai komponentai. Grūdai, tokie kaip miežiai ir soros, suteikia ilgalaikės energijos – jie lėtai virškinama ir padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Pieno produktai, ypač fermentuoti sūriai ir jogurtas, teikia baltymų ir probiotikų. Aukštikalnių klimato sąlygomis jie buvo neatsiejama mitybos dalis, padedanti išgyventi šaltą sezoną.
Ypatingą vietą užima ghee – lydytas sviestas, kuris Tibete naudojamas ne tik maisto gamyboje, bet ir kaip vaistinė priemonė. Jis padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir tradiciškai laikomas produktu, gerinančiu protinį aiškumą.
Mėsa – tabu ar ne
Skirtingai nei dažnai manoma, budistinė dieta nebūtinai reiškia griežtą vegetarizmą. Nors daugelis praktikuojančiųjų teikia pirmenybę augalinės kilmės maistui, mėsos vartojimas nėra kategoriškai draudžiamas.
Tibetiečių tradicijoje mėsa leidžiama, kai kūnui reikia papildomos stiprybės – ligos, atsigavimo ar itin šalto klimato metu. Kaulų sultiniai laikomi vaistine priemone, padedančia atstatyti jėgas.
Sprendimai priimami atsižvelgiant į individualius poreikius, klimatą ir prieinamumą. Svarbiausia – sąmoningas pasirinkimas ir dėkingumas už maistą, o ne aklai laikytis taisyklių.
Vengti to, kas drumsčia protą
Vienas griežčiausių budistinės dietos principų – susilaikymas nuo produktų, kurie aptemdo mąstymą. Tai apima alkoholį, perteklinį cukrų ir didelius kofeino kiekius.
Šie produktai, remiantis tradicija, sukelia nepastovią energiją, troškimo ciklus ir apsunkina susikaupimą meditacijos metu. Net nedideli jų kiekiai gali sutrikdyti subtilią proto ir kūno pusiausvyrą.
Praktikuojantieji, norintys palaipsniui pereiti prie šios sistemos, dažnai pradeda nuo silpnai užvirintos arbatos vietoj kavos ir laipsniškai mažina cukraus vartojimą.
Kaip pradėti
Budistinė dieta nėra griežta sistema su tiksliais receptais ir draudimais. Tai labiau požiūris į maitinimąsi, kuriuo siekiama sąmoningo valgymo ir dėmesingumo tam, ką dedame į savo lėkštę.
Pradėti galima nuo paprastų žingsnių: pasirinkti šiltus, virtus patiekalus, stebėti, kaip skirtingi produktai veikia savijautą, ir pamažu mažinti stimuliatorių vartojimą. Svarbiausia – ne tobulai laikytis taisyklių, o mokytis pažinti savo kūną ir jo poreikius.
