Rytinis pilvo pūtimas dažnai siejamas su tam tikrais vakariniais įpročiais ir virškinimo ypatumais. Nedideli pasirinkimai – vėlyvi sunkūs valgiai, gazuoti gėrimai, alkoholis, greitas valgymas, mažas aktyvumas ar vidurių užkietėjimas – gali sulėtinti naktinį virškinimą arba padidinti dujų susikaupimą. Supratimas apie šiuos mechanizmus padeda nustatyti, ką verta keisti savo įpročiuose.
Dažni maisto produktai ir įpročiai, sukeliantys rytinį pilvo pūtimą
Rytinis pilvo pūtimas dažniausiai susijęs su vakariniais valgymo pasirinkimais, kurie skatina skysčių susikaupimą, sulėtina virškinimą arba sukelia dujų perteklių.
Dideli arba vėlyvi valgiai, kuriuose daug druskos, riebalų ar paprastųjų angliavandenių, sulėtina skrandžio ištuštinimą ir skatina skysčių susikaupimą. Dujas gaminantys maisto produktai – pupelės, lęšiai, kopūstai, brokoliai, svogūnai, kai kurie vaisiai – per naktį fermentuojasi žarnyne, todėl ryte padidėja dujų kiekis.
Greitai valgant, kramtant gumą ar geriant gazuotus gėrimus nurytas oras taip pat prisideda prie dujų susikaupimo. Mažas aktyvumas po vakarienės ir nepakankamas skysčių vartojimas sulėtina virškinimą ir didina vidurių užkietėjimo riziką.
Kaip valgymo laikas ir alkoholis veikia naktinį virškinimą
Valgymo laikas ir vakarinis alkoholio vartojimas daro didelę įtaką naktiniam virškinimui.
Didelė arba riebi vakarienė likus 2–3 valandoms iki miego sulėtina skrandžio ištuštėjimą, todėl padidėja dujų susikaupimas ir rytinis pilvo pūtimas. Vakarinis alkoholis sutrikdo skrandžio veiklą ir gali sukelti žarnyno dirginimą, sustiprindamas simptomus.
Praktiniai patarimai:
- Baikite valgyti bent 2–3 valandas prieš miegą
- Venkite gazuotų gėrimų ir dirbtinių saldiklių vakare
- Po vakarienės pasivaikščiokite 10–15 minučių
- Valgykite lėčiau ir kramtykite kruopščiai – taip nurysite mažiau oro
Ląstelienos, vidurių užkietėjimo ir fizinio aktyvumo vaidmuo
Staigus ląstelienos kiekio padidinimas – pridėjus į racioną daug pupelių, kopūstų ar maisto papildų – gali maitinti žarnyno bakterijas naktį ir sukelti dujų susidarymą.
Mažas kasdienis aktyvumas sulėtina virškinimą, skatina išmatų susikaupimą ir pilvo pūtimą pabudus.
Ką daryti:
- Didinkite ląstelienos kiekį palaipsniui, ne staigiai – siekite 25–30 g per dieną
- Gerkite pakankamai vandens – tai padeda ląsteliena judėti per žarnyną
- Reguliariai sportuokite – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę
- Po vakarienės trumpai pasivaikščiokite
Jei pilvo pūtimas išlieka nepaisant šių pokyčių, verta kreiptis į gydytoją dėl galimų virškinimo sutrikimų.
Su miego susijusios priežastys
Kartais rytinis pilvo pūtimas kyla ne dėl žarnyno, o dėl naktinio skysčių pasiskirstymo ir miego metu nuryto oro.
Gulint plokščiai, susikaupę skysčiai persiskirsto organizme – tai sustiprina vėlyvas sūrus maistas, alkoholis ar kai kurie vaistai. Jei naudojate CPAP aparatą (miego apnėjos gydymui), jis gali įvesti per daug oro į skrandį – tai vadinama aerofagija ir sukelia pilvo pūtimą bei raugėjimą.
Praktiniai veiksmai:
- Valgykite vakarienę anksčiau
- Pakelkite galvūgalį miegant
- Gerkite pakankamai skysčių dienos metu, bet ne prieš pat miegą
- Jei naudojate CPAP ir jaučiate pilvo pūtimą – kreipkitės į specialistą dėl aparato nustatymų koregavimo
Kai kalti žarnyno sutrikimai ar maisto netoleravimas
Ryte pasireiškiantis pilvo pūtimas gali kilti ir dėl virškinimo trakto sutrikimų.
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) dažnai sukelia rytinį pilvo pūtimą dėl padidėjusio žarnyno jautrumo – iki 90 % pacientų, sergančių IBS, skundžiasi šiuo simptomu.
Maisto netoleravimas – laktozės, fruktozės ar kitų sunkiai virškinamų angliavandenių – leidžia naktį vykti bakterinei fermentacijai ir dujų susidarymui.
Plonosios žarnos bakterijų persaugėjimas (SIBO) sukelia nuolatinį pilvo pūtimą, nes fermentacija vyksta ne storojoje, o plonojoje žarnoje.
Jei pilvo pūtimas kasdieninis ir sunkus, verta atlikti tyrimus – kvėpavimo testus, išmatų tyrimus ar kitus, kuriuos paskirs gydytojas.
Paprasti pokyčiai, padėsiantys sumažinti rytinį pilvo pūtimą
Nedideli vakarinių įpročių pokyčiai gali žymiai sumažinti rytinį pilvo pūtimą:
- Baikite valgyti 2–3 valandas prieš miegą
- Atsisakykite vėlyvo alkoholio ir sūrių užkandžių
- Venkite gazuotų gėrimų ir dirbtinių saldiklių vakare
- Didinkite ląstelienos kiekį palaipsniui, ne staigiai
- Po vakarienės pasivaikščiokite 10–15 minučių
- Valgykite lėčiau ir kramtykite kruopščiai
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei pilvo pūtimas atsirado neseniai, trunka ilgiau nei savaitę arba lydi pavojaus ženklai: nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose, nuolatinis vėmimas, karščiavimas ar stiprus skausmas.
Gydytojas įvertins jūsų mitybą, vaistus, žarnyno veiklą ir gali paprašyti pildyti maisto bei simptomų dienoraštį. Pradiniai tyrimai gali apimti kraujo, išmatų tyrimus, skydliaukės funkcijos patikrinimą ar kvėpavimo testus laktozės netoleravimui arba SIBO nustatyti.
Jei įtariama rimtesnė problema, gali prireikti papildomų tyrimų ar gastroenterologo konsultacijos.
