Žiemą dauguma mūsų skundžiasi sausa oda, niežtinčia nosimi ar skaudančia gerkle. Dažniausiai kaltiname šaltį ar peršalimo ligas, tačiau tikrasis kaltininkas dažnai slepiasi mūsų pačių namuose – tai per sausas oras. Šildymo sezonas ne tik sušildo butą, bet ir nusausina jį taip stipriai, kad tai pradeda kenkti sveikatai. Gera žinia – situaciją nesunku pataisyti.
Kodėl žiemą buto oras tampa toks sausas
Šaltas žiemos oras iš prigimties yra sausas – jame tiesiog yra mažiau drėgmės nei šiltame. Kai šį orą įleidžiame į butą ir sušildome radiatoriais, jo santykinė drėgmė dar labiau sumažėja.
Įsivaizduokite: lauke minus dešimt, drėgmė atrodo normali. Tačiau kai tas pats oras patenka į šiltą kambarį, jo gebėjimas išlaikyti drėgmę padidėja, o vandens kiekis jame lieka toks pat. Rezultatas – oras tampa labai sausas, kartais drėgmė nukrenta iki 20 ar net 15 procentų.
Centrinis šildymas, elektriniai šildytuvai ir ypač karšto oro sistema dar labiau pablogina situaciją. Jei namuose nėra papildomų drėgmės šaltinių – augalų, akvariumas ar tiesiog verdančio puodo virtuvėje – oras išlieka sausas visą šildymo sezoną.
Kaip sausas oras veikia sveikatą
Pasekmės jaučiamos greitai. Oda pradeda džiūti ir niežėti, lūpos skilinėja, akys graužia. Bet tai tik paviršius.
Sausas oras džiovina kvėpavimo takų gleivinę, kuri yra natūrali organizmo apsauga nuo virusų ir bakterijų. Kai gleivinė išdžiūsta, ji nebegali efektyviai atlikti savo funkcijos. Todėl žiemą dažniau peršalame ir sergame – ne tik dėl šalčio, bet ir dėl per sauso oro namuose.
Ypač jautrūs sausam orui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie turi kvėpavimo problemų, pavyzdžiui, astmą. Jiems tinkamai sudrėkintas oras gali tapti tikru palengvėjimu.
Kokios drėgmės reikia siekti
Optimali santykinė oro drėgmė patalpose yra 40–50 procentų. Žiemą, kai šildome intensyviai, galima taikytis į 30–45 procentus – tai jau žymiai geriau nei daugelyje butų įprasta.
Jei drėgmė nukrenta žemiau 30 procentų, pradeda džiūti ne tik oda ir gleivinės, bet ir mediniai baldai, grindys, durys. Jos gali pradėti traškėti ar deformuotis.
Kita vertus, per didelė drėgmė – virš 50–55 procentų – taip pat pavojinga. Ant langų pradeda kauptis kondensatas, kampuose gali atsirasti pelėsių. Todėl svarbu rasti aukso vidurį.
Norint žinoti tikslią drėgmę namuose, verta įsigyti higrometrą. Tai nebrangus prietaisas, kurį galima rasti daugelyje parduotuvių. Jis parodys tikslią situaciją ir padės kontroliuoti drėkinimo procesą.
Paprasti būdai padidinti drėgmę be drėkintuvo
Ne visi turi ar nori pirkti drėkintuvą. Laimei, yra paprastų būdų padidinti oro drėgmę namuose naudojant tai, ką jau turite.
Vandens indai prie radiatorių. Pastatykite plokščius indus su vandeniu ant palangių virš radiatorių arba šalia jų. Šiluma garuos vandenį ir drėkins orą. Reguliariai papildykite vandenį.
Skalbinių džiovinimas viduje. Vietoj džiovyklės ar balkono, džiovinkite skalbinius kambaryje. Garuojantis vanduo natūraliai drėkins orą. Tik įsitikinkite, kad kambarys pakankamai vėdinamas.
Kambariniai augalai. Augalai išskiria drėgmę per lapus. Kuo daugiau augalų, tuo drėgnesnis oras. Ypač efektyvūs platūs lapai turintys augalai.
Atviras durys į vonią po dušo. Vietoj to, kad iškart išvėdintumėte vonios drėgmę, leiskite jai pasklisti po butą. Tai paprastas ir nemokamas būdas.
Kaip teisingai naudoti drėkintuvą
Jei nusprendėte įsigyti drėkintuvą, svarbu jį naudoti teisingai. Netinkamas naudojimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Pasirinkimas. Drėkintuvai būna kelių tipų: garavimo, ultragarsiniai ir gariniai. Ultragarsiniai yra tyliausi, tačiau gali skleisti baltas dulkes, jei naudojate vandentiekio vandenį. Garavimo modeliai paprastesni ir patikimesni. Rinkitės pagal kambario dydį – per mažas drėkintuvas tiesiog nesugebės sudrėkinti erdvės.
Išdėstymas. Statykite drėkintuvą ant pakelto paviršiaus – staliuko ar spintelės – ne ant grindų. Laikykite jį atokiau nuo sienų ir langų, kad ant jų nesusidarytų kondensatas. Taip pat venkite statyti šalia elektronikos.
Priežiūra. Tai svarbiausia dalis. Drėkintuvo rezervuarą reikia kasdien ištuštinti, išskalauti ir leisti išdžiūti. Kartą per savaitę atlikite giluminį valymą. Nešvarus drėkintuvas tampa bakterijų ir pelėsių veisykla, o tada jis ne drėkina, o teršia orą.
Jei įmanoma, naudokite distiliuotą ar filtruotą vandenį – taip išvengsite baltų nuosėdų ant baldų ir drėkintuvo užsikimšimo.
Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti
Oro drėkinimas atrodo paprastas, tačiau yra keletas klaidų, kurias daro daugelis.
Per didelis drėkinimas. Daugiau nereiškia geriau. Jei ant langų pradėjo rasoti, o kampuose atsirado pelėsių požymių – drėgmės per daug. Laikykitės 40–50 procentų ribos.
Nešvarus drėkintuvas. Jei drėkintuvą valote kartą per mėnesį, jis jau seniai tapo bakterijų namais. Valymas turi būti reguliarus ir kruopštus.
Drėkintuvas prie lango. Šalta lango aplinka sukelia kondensatą, kuris gali sugadinti palangę ir sukelti pelėsių.
Ignoruojamas vėdinimas. Drėkinimas nereiškia, kad galima nebekursto langų. Trumpas vėdinimas kelis kartus per dieną būtinas – jis pašalina ne tik CO2, bet ir perteklinę drėgmę iš probleminių vietų.
Stebėkite drėgmę higrometru, reguliuokite drėkinimą pagal poreikį, ir jūsų namai taps žymiai jaukesni šią žiemą.
