Žalioji arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, dažnai giriamas dėl antioksidacinių savybių ir naudos sveikatai. Tačiau kaip ir bet koks maisto produktas, ji turi savo niuansų, apie kuriuos rečiau diskutuojama. Nors daugumai žmonių žalioji arbata yra visiškai saugi, verta žinoti apie galimus šalutinius poveikius – ypač jei ją geriate reguliariai arba dideliais kiekiais.

Kofeino poveikis nervų sistemai ir miegui

Nors žaliojoje arbatoje kofeino kiekis yra mažesnis nei kavoje (apie 22-40 mg 240 ml puodelyje), jis vis tiek gali paveikti jūsų nervų sistemą. Reguliarus vartojimas, ypač vėlai dieną, gali:

• Sukelti nerimą ar nervingumą
• Pasunkinti užmigimą
• Pabloginti miego kokybę
• Sukelti širdies plakimą jautriems žmonėms

Patarimas: Venkite gerti žaliąją arbatą 4-6 valandas prieš miegą. Jei esate jautrūs kofeinui, rinkitės be kofeino variantus arba mažinkite suvartojamą kiekį.

Virškinimo sistemos dirginimas

Žalioji arbata turtinga polifenoliais – junginiais, kurie daugeliui suteikia naudos sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonių pojūčių:

• Skrandžio dirginimą, ypač geriant tuščiu skrandžiu
• Padidėjusį rūgštingumą ir rėmenį
• Pykinimą ar epigastrinį skausmą
• Viduriavimą jautresniems asmenims

Patarimas: Gerkite žaliąją arbatą po valgio, ne tuščiu skrandžiu. Jei pastebite virškinimo sutrikimus, sumažinkite koncentraciją arba suvartojamą kiekį.

Geležies įsisavinimo mažinimas

Mažiau žinomas, tačiau potencialiai reikšmingas žaliosios arbatos poveikis – jos gebėjimas trukdyti organizmo geležies įsisavinimui:

• Katechinai jungiasi su geležimi žarnyne, mažindami jos absorbciją
• Vartojant kartu su maistu ar netrukus po valgio, gali sumažėti neheminės geležies įsisavinimas
• Ilgainiui tai gali prisidėti prie geležies trūkumo, ypač rizikos grupėse (menstruacijas turinčioms moterims, nėščiosioms, vegetarams)

Patarimas: Gerkite žaliąją arbatą tarp valgymų, paliekant bent valandą laiko nuo geležies turinčių maisto produktų vartojimo. Jei priklausote rizikos grupei dėl geležies trūkumo, pasitarkite su gydytoju.

Kepenų stresas dėl koncentruotų ekstraktų

Įprastas žaliosios arbatos vartojimas (2-3 puodeliai per dieną) paprastai nekelia pavojaus kepenims. Tačiau koncentruoti ekstraktai ir papildai gali būti problemiški:

• Didelės EGCG (epigalokatechino galato) dozės, viršijančios 800 mg per dieną, buvo siejamos su kepenų pažeidimais
• Koncentruoti ekstraktai gali sukelti oksidacinį stresą ir mitochondrijų disfunkciją
• Rizika didesnė asmenims, jau turintiems kepenų problemų

Patarimas: Būkite atsargūs su žaliosios arbatos ekstraktų papildais ir laikykitės rekomenduojamų dozių. Atsiradus nepaaiškinamam nuovargiui, geltai ar pilvo skausmui, kreipkitės į gydytoją.

Sąveika su vaistais

Žalioji arbata gali sąveikauti su įvairiais vaistais, todėl svarbu apie jos vartojimą informuoti savo gydytoją:

• Gali sustiprinti antikoaguliantų (kraują skystinančių) vaistų poveikį
• Trukdyti antihipertenzinių (kraujospūdį mažinančių) vaistų veikimui
• Sąveikauti su kai kuriais psichiatrijos vaistais
• Daryti įtaką statinų (cholesterolį mažinančių vaistų) absorbcijai

Patarimas: Visada pasitarkite su gydytoju apie žaliosios arbatos vartojimą, jei reguliariai vartojate receptinius vaistus.

Žalioji arbata išlieka puikiu, sveikatą stiprinančiu gėrimu daugumai žmonių. Tačiau kaip ir viskas gyvenime, saikas yra raktas. Dauguma šių šalutinių poveikių pasireiškia tik vartojant didelius kiekius arba yra reikšmingi tik tam tikroms jautrioms grupėms. Gerdami su saiku ir atkreipdami dėmesį į savo organizmo signalus, galite mėgautis visais žaliosios arbatos privalumais minimizuodami galimus šalutinius poveikius.