Rudeninis kalcio kiekis lemia kitų metų pumpurų susidarymą ir, atitinkamai, derliaus potencialą. Stebėjimai ir lauko bandymai rodo, kad mažas rudeninis kalcio kiekis yra susijęs su deformuotais pumpurais, žiedų kritimu ir prastu derliumi.
Sodininkai rūgštines vietas koregavo pelenais arba dolomitu, prireikus naudojo kreidą pH padidinti, o druskos ar rūgštį mėgstančioms kultūroms, kurioms reikėjo kalcio be šarmingumo, pasirinko gipsą. Praktinis laiko parinkimas ir nedidelės dozės prieš ramybės laikotarpį užtikrina tvirtesnius pumpurus ir mažesnį pavasario nuostolį.
Daugiau informacijos apie medžiagas, normas ir saugumą pateikiama toliau.
Kodėl rudeninis kalcio kiekis lemia kitų metų derlių
Prieš ramybės laikotarpį keletą savaičių kalcio kiekis dirvožemyje lemia žiedpumpurių formavimąsi ir kokybę, todėl nepakankamas rudeninis kalcio kiekis patikimai prognozuoja prastą derlių kitą sezoną. Stebėtojai pastebi, kad pumpurų anomalijos ir žiedų kritimas yra susiję su kalcio trūkumu pumpurų formavimosi metu. Lauko bandymai rodo, kad rudeninis kalcio papildymas yra susijęs su tvirtesniais pumpurais, mažesniais pavasario nuostoliais ir didesniu vaisių derlingumu. Tyrimuose lyginami įvairūs kalkakmenio variantai, pelenai, gipsas ir tikslingas nitratų naudojimas, atsižvelgiant į laiką ir tirpumą, pabrėžiant pasirinkimo suderinamumą su dirvožemio sąlygomis. Praktikai pataria planuoti nedideles, tikslias dozes, kad būtų palaikytas kaimynų ir bendruomenės sodų produktyvumas, o ne rizikuojama per dideliu šarmingumu
Kokie kalcio šaltiniai geriausiai tinka jūsų dirvožemiui
Sodininkams, vertinantiems rudens kalcio poreikį, geriausias šaltinis priklauso nuo dirvožemio pH, pasėlių preferencijų ir esamo druskos kiekio; rūgštiniai dirvožemiai gerai reaguoja į pelenus ar dolomito miltus, labai rūgštiniai plotai reikalauja didesnio pelenų kiekio, o gipsas tinka druskingoms vietovėms ir rūgštį mėgstantiems augalams, nes jis tiekia kalcio nepadidindamas pH. Autorius pažymi, kad pasirinkimas turi atitikti sąlygas: pelenai suteikia kalio ir mikroelementų, dolomitas prideda magnio, gesinti kalkės greitai koreguoja rūgštingumą, bet kelia peršarminimo riziką, gipsas pakeičia natrio kiekį nepadidindamas pH. Praktinis, dozuotas naudojimas apsaugo šaknis ir būsimą derlių, todėl prižiūrėtojai turėtų ištirti dirvožemį prieš pasirenkant ir dozuojant.
Kaip pasirinkti tarp kreidos, pelenų, dolomito ir gipso
Renkantis tarp kreidos, pelenų, dolomito ir gipso, sodininkas turėtų suderinti medžiagą su dirvožemio pH, pasėlių poreikiais ir druskos kiekiu, nes kiekvienas produktas tiekia kalcio su skirtingais šalutiniais poveikiais: pelenai tiekia kalio ir mikroelementų ir tinka labai rūgštiems plotams, dolomitas prideda magnio ir švelniai reguliuoja pH, kreida labiau tiesiogiai padidina pH, o gipsas tiekia kalcio nepadidindamas šarmingumo ir padėdamas pakeisti natrio. Atidus stebėtojas įvertina dirvožemio tyrimų rezultatus, pasėlių rūgštingumo poreikius ir natrio kaupimąsi. Labai rūgštingoms vietoms labiau tinka pelenai, magnio trūkumo atveju – dolomitas, tvirtam kalkinimui – kreida, o druskingoms arba rūgštingą dirvožemį mėgstančioms kultūroms – gipsas.
Praktiniai rudens naudojimo kiekiai ir saugos patarimai
Rudenį sodininkai turėtų naudoti kalcio šaltinius, kurių dozės pritaikytos dirvožemio reakcijai ir pasėlių poreikiams, nes netinkamas dozavimas gali sukelti kalcio trūkumą augaluose arba sukurti žalingą šarmingumą ar druskų disbalansą. Praktiniai patarimai: pelenai ~0,5–1 kibiras/m² rūgščioms dirvoms; kreida arba dolomito miltai 0,2–1 l/m² priklausomai nuo rūgštingumo ir magnio poreikio; gesinta kalkė tik šaukšteliai iki 0,5 puodelio/m² greitam pH koregavimui; gipsas druskingose arba rūgštį mėgstančiose sklypuose, vidutinės dozės. Sauga: visada tikrinkite dirvožemį, skiesti koncentruotas medžiagas, dėvėkite apsaugą, vengti šaknų sąlyčio su šviežia kalkėmis ir užrašykite naudojimą, kad ateityje galėtumėte atsakingai dirbti.
Paprastas „protingas mišinys“, tinkamas bet kokioms sodo sąlygoms
Kurdamas paprastą „protingą mišinį“, sodininkas įvertina dirvožemio rūgštingumą, druskingumą ir pasėlių poreikius, tada sujungia nedidelius, vienas kitą papildančius kalcio šaltinius – pelenus arba dolomitą rūgštiems sklypams, nedidelius gesintų kalkių kiekius tik skubiam pH koregavimui ir gipsą, kai to reikalauja druskingi arba rūgštį mėgstantys pasėliai – kad sukurtų subalansuotą, mažos rizikos mišinį, kuris tiekia kalcio, magnio ir mikroelementų be pernelyg didelio šarmingumo. Stebėtojas pažymi proporcijas: pelenai arba dolomitas kaip pagrindas, gipsas pridedamas dėl natrio problemų arba mėlynėms, o gesintos kalkės paliekamos tik tam tikroms vietoms. Bandymai patvirtina pagerėjusį pumpurų susidarymą ir pavasario gyvybingumą. Rekomendacijose pabrėžiamas matavimas, nedidelės dozės ir nauda būsimiems derliams.
