Penkiasdešimt metų krikštatėvis rūpestingai prižiūrėjo didelį ūkio sodą. Kiekvieną lapkritį į lašinimo liniją įmaišoma tiksliai apskaičiuotas fosforo ir kalio kiekis. Po to aplink sodą išbarstomas gerai supuvęs kompostas ir lapai, o galiausiai – plonas sluoksnis medžio pelenų. Ši procedūra atliekama tyliai, tiksliai ir skirta sustiprinti šaknis bei pamaitinti mikrobus – tai nedideli veiksmai, paaiškinantys, kodėl derliaus metu šakos lūžta nuo vaisių.
Ką aš barstau aplink kamieną spalio pabaigoje – kalis ir fosforas stiprioms šaknims
Spalio pabaigoje sodininkas aplink kamieną barsto subalansuotą fosforo ir kalio dozę, kad sustiprintų šaknis ir paruoštų medį žiemai. Jis išmatuoja superfosfato ir chlorido neturinčio kalio sulfato kiekį, tolygiai išbarsto juos lašinimo linijoje ir lengvai įmaišo į pusės kastuvo gylio dirvą. Stebėjimai rodo, kad pagerėjo šaknų tonusas ir ateities žydėjimo atsparumas. Jis vengia azoto, kad išvengtų vėlyvo minkšto augimo, kuris pakenkia kietėjimui.
Išsekusiose vietose jis pakeičia kalio-magnio sulfatu pridėtą magnį. Ši praktika yra metodiška, skirta išlaikyti bendrą sodą, apsaugoti derlių ir tarnauti kaimynams, kurie pasikliauja patikimais, sveikais vaisiais.
Organinis sluoksnis, kurį pridedu kiekvienais metais – kompostas, gerai supuvęs mėšlas ir žaliosios trąšos
Surinkęs praėjusios sezonas lapų paklotą ir virtuvės kompostą, sodininkas kiekvieną rudenį ant medžių aplinkos sluoksniuoja gerai supuvusį mėšlą ir gatavą kompostą, tada sėja greitai uždengiančias žaliąsias trąšas, kad prieš žiemą užfiksuotų maistines medžiagas ir sukauptų humusą.
Jis matuoja gylį, vengia šviežio mėšlo, kuris degina šaknis, ir išlaiko mulčio juostą nuo kamieno.
Kompostuota medžiaga tiekia lėtai išsiskiriančias maistines medžiagas ir gerina struktūrą; žaliosios trąšos – facelija, rugiai ar garstyčios – pasirenkamos dėl šaknų augimo ir biomasės.
Pjaunamos prieš stiprią šalį, jų liekanos įmaišomos į dirvą, maitindamos mikrobus ir būsimą augimą, tyliai tarnaudamos kitų metų vaisiams.
Sauja pelenų ir paprasta rutina – kaip stiprinu imunitetą ir gerinu dirvožemio struktūrą
Naudodamas mažą skardinę medžio pelenų ir laikydamasis nustatytos rutinos, sodininkas kiekvieną rudenį metodiškai papildo medžių ratą, kad sustiprintų šaknų sveikatą ir pakoreguotų dirvožemio rūgštingumą.
Jis pelenus ir mineralines trąšas naudoja spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, po derliaus nuėmimo, vengdamas azoto, kad augalai galėtų sustiprėti prieš žiemą. Pelenai prideda kalio ir fosforo, sumažina rūgštingumą, papildo superfosfatą ir kalio sulfatą, kai šaknys turi sustiprėti.
Jis plonai paskleidžia, sumaišo su kompostu ir sėja dangias kultūras, pavyzdžiui, rugius ar facelijas, kad sulaikytų maistines medžiagas ir pagerintų struktūrą.
Ši praktika yra apgalvota, nebrangi ir orientuota į paslaugas: gerina medžių imunitetą, dirvos struktūrą ir būsimus vaisius bendruomenei.
