Šiame straipsnyje nagrinėjamos strategijos, kaip sumažinti specifinį kvapą, kuris kartais siejamas su senėjimu. Jame apžvelgiami odos pokyčiai, higienos praktikos, skalbimas, vietiniai ir vonios priemonės, mitybos ir vaistų įtaka bei kada kreiptis į gydytoją. Įrodymai ir praktiniai veiksmai objektyviai įvertinami, siekiant atskirti veiksmingas priemones nuo anekdotų. Apžvalgoje keliamos klausimai apie individualią priežiūrą ir apie tai, kada pakanka paprastų priemonių, o kada būtina klinikinė įvertinimas.
Su amžiumi susijusio kūno kvapo priežastys
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių su amžiumi susijusį kūno kvapą, yra odos sudėties ir higienos pokyčiai: odai senstant, ji gamina kitokius lipidus ir baltymus, prakaito liaukų funkcija keičiasi, o odos barjeras silpnėja, sukuriant aplinką, kurioje kvapą sukeliančios bakterijos ir cheminiai šalutiniai produktai kaupiasi lengviau.
Tyrimai rodo, kad riebalų sudėties pokyčiai, rečiau maudantis, vaistų poveikis ir medžiagų apykaitos pokyčiai taip pat keičia kvapo savybes. Slaugytojai turėtų įvertinti higienos įpročius, aprangos pasirinkimą, mitybą ir sveikatos būklę, kurie daro įtaką mikrobų bendruomenei.
Objektyvus vertinimas leidžia nustatyti grįžtamas priežastis ir medicinines priežastis, todėl galima imtis tikslingų priemonių, kurios gerbia vyresnio amžiaus žmonių orumą ir teikia pirmenybę jų komfortui.
Padėti galintys vonios preparatai ir aliejai
Vertindami vonios priemones, skirtas su amžiumi susijusiam kūno kvapui mažinti, slaugytojai ir gydytojai turėtų apsvarstyti produktus, kurie mažina mikrobų kiekį ir stiprina odos barjerą.
Specialus vonios mišinys – ricinos aliejus, terpentinas ir antibakterinis eterinis aliejus, suspenduotas neutraliame skystame muile – skirtas sausumui, mikrobų veiklai ir kraujotakai.
Paruošimas reikalauja tikslaus maišymo ir plakimo; dozė yra nedidelė (apie 40 ml standartiniam šiltam mirkymui) ir mirkoma 15–20 minučių.
Stebimi poveikiai apima odos maitinimą, švelnų antiseptinį poveikį ir garų mediatorių kvėpavimo palengvinimą.
Kontraindikacijos: jautrumo testas, vengti atvirų žaizdų ir prieš reguliarų naudojimą pasikonsultuoti su gydytoju dėl kraujagyslių ar kvėpavimo takų sutrikimų.
Kasdienės higienos ir aprangos patarimai kvapui sumažinti
Reguliariai vertinant kasdienės higienos įpročius ir aprangos pasirinkimą, galima žymiai sumažinti nuolatinį vyresnio amžiaus žmonių kūno kvapą, mažinant mikrobų augimą ir išsaugant odos vientisumą.
Slaugytojai turėtų skatinti švelnų kasdienį valymą pH subalansuotais, bekvapiais valikliais, sutelkti dėmesį į odos raukšles ir pėdas (pėdos: 30,5 cm) ir nusausinti odą, kad išvengtų dirginimo.
Rekomenduojama dažnai keisti drabužius, rinktis kvėpuojančias medžiagas (medvilnę, liną) ir drėgmę sugeriančius apatinius drabužius, kad būtų apribotas bakterijų dauginimasis.
Drabužius skalbkite švelniu plovikliu, gerai išskalaukite ir, jei įmanoma, visiškai išdžiovinkite saulėje.
Batai turėtų būti keičiami ir vėdinami.
Dėmesys patalynės ir rankšluosčių skalbimui, taip pat nedirginantiems vietiniams drėkikliams padeda palaikyti odos barjerą ir sumažina kvapo šaltinius.
Mityba, vaistai ir sveikatos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti
Mitybos, vaistų ir pagrindinių sveikatos sutrikimų įvertinimas padeda nustatyti metabolinius ir farmakologinius veiksnius, prisidedančius prie nuolatinio kūno kvapo vyresnio amžiaus žmonėms.
Sistemingas pastarųjų dienų maisto produktų – baltymų, česnako, prieskonių, alkoholio ir cukraus turinčių maisto produktų – vartojimo peržiūrėjimas gali padėti nustatyti kvapą skatinančius veiksnius.
Reikia atidžiai peržiūrėti vaistų sąrašą: anticholinerginiai vaistai, antidepresantai ir vaistai, keičiantys kepenų ar inkstų funkciją, gali pakeisti prakaito sudėtį ar higienos gebėjimus.
Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, kepenų liga ir infekcijos, gali sukelti būdingą kvapą arba sutrikdyti jo pašalinimą.
Sveikatos priežiūros planuose turėtų būti rekomenduojami nedideli mitybos pokyčiai, vaistų suderinimas su juos skiriančiais gydytojais ir pagalbinės priemonės, padedančios kasdienėje priežiūroje, gerbiančios orumą ir mažinančios naštą slaugytojams.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nuolatinio kvapo
Kada nuolatinis kūno kvapas turėtų būti priežastis kreiptis į gydytoją? Slaugytojas ar gydytojas turėtų kreiptis į gydytoją, jei kvapas yra staigus, žymiai pasikeitęs, nepašalinamas higienos priemonėmis arba jei kartu pasireiškia svorio kritimas, nuovargis, karščiavimas, odos pažeidimai, kognityviniai pokyčiai arba neįprastas šlapimo ar kvapo kvapas.
Objektyvus vertinimas gali padėti nustatyti medžiagų apykaitos sutrikimus, infekcijas, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimus, cukrinį diabetą arba vaistų poveikį.
Diagnozei padeda dokumentuoti simptomų atsiradimą, pobūdį, susijusius simptomus ir bandytus gydymo būdus.
Greitas nukreipimas pas pirminės sveikatos priežiūros specialistą arba atitinkamą specialistą padeda užtikrinti paciento orumą ir saugumą.
Laiku atliktas tyrimas leidžia taikyti tikslinį gydymą, sumažina stigmą ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę.
Išvada
Apibendrinant, su amžiumi susijęs kūno kvapas atsiranda dėl odos pokyčių, mikrobiomos pokyčių, išskyros ir išorinių veiksnių. Praktinis švelninimas pabrėžia nuoseklią, švelnią higieną, tikslingą raukšlių ir pėdų valymą, drėkinimą, siekiant atkurti barjero funkciją, reguliarų kvėpuojančių drabužių skalbimą ir dėmesį mitybai bei vaistams. Gali padėti vietiniai antiseptikai ar minkštinamieji vonios ir infekcijų gydymas. Nuolatinis, staigus ar stiprus kvapas reikalauja medicininio įvertinimo, siekiant atmesti sistemines priežastis ir nukreipti į individualias intervencijas.
