Kasdien keliamės, skubame, bėgame, valgome skubotai ir dažnai nesveikai, kenčiame nuo nuovargio ir neretai – nuo įvairių negalavimų. Tuo tarpu mūsų protėviai, gyvenę daug sunkesnėmis sąlygomis, neturėję šiuolaikinės medicinos pasiekimų, dažnai išlikdavo sveikesni ir energingesni iki gilios senatvės. Koks jų paslaptis? Atsakymas paprastas – gamtos dovanos ir liaudies medicinos išmintis.

Lietuvių liaudies medicina – tai šimtmečiais kaupta patirtis, kurioje slypi nepaprastai vertingos žinios apie augalų gydomąsias savybes ir natūralius sveikatos stiprinimo būdus. Šiandien, kai pasaulis vėl atsigręžia į natūralius gydymo metodus, verta prisiminti mūsų senolių išmintį ir pasisemti iš jos jėgų kasdieniam gyvenimui.

Ryto ritualai – dienos pradžia pagal protėvių išmintį

Mūsų senoliai dieną pradėdavo ne puodeliu kavos ar greitaisiais angliavandeniais, o ritualais, kurie padėdavo suaktyvinti organizmą ir paruošti jį dienos iššūkiams.

„Ryto valanda – auksinė”, – dažnai kartodavo mano močiutė, keldamasi su pirmaisiais saulės spinduliais, kad pasidžiaugtų tylia ryto ramybe ir pasiruoštų dienai.

Štai keli senoviniai ryto ritualai, kurie gali padėti ir šiuolaikiniam žmogui pradėti dieną energingai:

1. Apynių pagalvėlė – giliam miegui ir žvaliam rytui

Geras rytas prasideda nuo gero nakties poilsio. Mūsų protėviai žinojo, kad apynių spurgai turi raminančių savybių. Nedidelė pagalvėlė, prikimšta džiovintų apynių spurgų, padėta šalia pagalvės ar po ja, padeda lengviau užmigti ir kokybiškiau išsimiegoti.

Kaip pasigaminti: Surinkite apynių spurgus vėlyvą vasarą, kai jie prinoksta, išdžiovinkite pavėsyje. Siūkite nedidelę (maždaug 15×15 cm) pagalvėlę iš natūralaus audinio ir pripildykite ją džiovintų apynių. Galite pridėti šiek tiek levandų žiedų maloniam aromatui.

2. Beržo pumpurų arbata – ryto detoksikacijai

Beržas lietuvių liaudies medicinoje visada užėmė ypatingą vietą. Beržo pumpurų arbata, išgerta ryte ant tuščio skrandžio, švelniai valo organizmą, skatina medžiagų apykaitą ir suteikia energijos.

Receptas: 1 arbatinį šaukštelį džiovintų beržo pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10-15 minučių. Gerkite mažais gurkšniais, mėgaudamiesi subtiliu skoniu.

3. Dilgėlių ir kiaulpienių „šluotelė” – kraujo valymui

Pavasarį ir vasaros pradžioje mūsų senoliai rinkdavo jaunas dilgėles ir kiaulpienes – augalus, kurie garsėja savo gebėjimu valyti kraują ir aktyvinti organizmo veiklą.

Receptas: Sumaišykite po 1 saują šviežių jaunų dilgėlių (atsargiai nuskintų su pirštinėmis) ir kiaulpienių lapų. Trumpai pablykite juos verdančiame vandenyje, kad dilgėlės nestingtų, tada susmulkinkite ir sumaišykite su šaukšteliu medaus bei citrinos sultimis. Šį mišinį vartokite ryte prieš pusryčius.

„Jei nori būti sveikas visus metus, valgyk dilgėles gegužę”, – sakydavo mano senelis, kuris sulaukė 96-erių ir niekada nesiskundė sveikata.

4. Čiobrelių aliejaus įtrynimas – energijai ir atsparumui

Čiobrelis – ne tik puikus prieskonis, bet ir vertingas vaistinis augalas, kuris stiprina imunitetą ir teigiamai veikia nervų sistemą. Mūsų protėviai naudojo čiobrelių aliejų rytiniams įtrynimams, kad sustiprintų organizmą ir pasiruoštų dienos darbams.

Kaip pasigaminti: Užpilkite saujelę džiovintų čiobrelių kokybišku alyvuogių aliejumi (apie 200 ml), palikite tamsioje vietoje 2 savaites, kasdien purtydami. Perkoškite. Ryte įtrinkite šiuo aliejumi krūtinės sritį, nugarą ir pečius.

Gamtos vaistinėlė namuose – paprasta ir efektyvu

Kiekvienuose lietuviškuose namuose anksčiau buvo įprasta turėti nedidelę „gamtos vaistinėlę” – rinkinį džiovintų vaistinių augalų, kurie padėdavo įveikti dažniausius negalavimus. Štai esminiai komponentai, kuriuos verta turėti ir šiuolaikiniuose namuose:

Ramunėlės – universalus gydytojas

Ramunėlių arbata – vienas universaliausių liaudies medicinos preparatų. Ji malšina uždegimus, ramina nervų sistemą, gerina virškinimą ir padeda įveikti nemigą.

Kaip naudoti: Užpilkite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių žiedų stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 5-10 minučių. Gerkite 2-3 kartus per dieną, ypač vakare prieš miegą.

Česnako medus – imuniteto stiprinimui

Česnakas – natūralus antibiotikas, o medus – puikus antioksidantas. Jų derinys liaudies medicinoje naudojamas peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.

Receptas: Susmulkinkite 3-4 česnako skilteles, užpilkite 200 g kokybiško medaus, palikite tamsioje vietoje 7 dienas. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį ryte, likus 30 minučių iki pusryčių.

Liepžiedžių arbata – nuo peršalimo ir karščiavimo

Liepžiedžiai – vienas vertingiausių vaistinių augalų Lietuvoje. Jų arbata skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą ir padeda greičiau įveikti peršalimą.

Kaip naudoti: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų liepžiedžių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10-15 minučių. Gerkite karštą, pagardintą medumi, 2-3 kartus per dieną.

Pelynų tinktūra – virškinimo gerinimui

Pelynai, nors ir kartūs, turi ypatingų savybių gerinant virškinimą ir stimuliuojant apetitą. Liaudies medicinoje jie naudojami įvairioms virškinimo problemoms spręsti.

Kaip pasigaminti: Užpilkite saujelę džiovintų pelynų 0,5 l degtinės, palikite tamsioje vietoje 2 savaites, kasdien purtydami. Perkoškite. Vartokite po 10-15 lašų, atskiestų vandeniu, prieš valgį.

Sezoniniai liaudies medicinos ritualai – metų ratas sveikatos rate

Mūsų protėviai gyveno glaudžiai susiję su gamtos ciklais ir kiekvienu metų laiku atliko tam tikrus sveikatos stiprinimo ritualus. Šie ritualai padėdavo organizmui prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir išlikti sveikam visus metus.

Pavasaris – organizmo atsinaujinimas

Pavasarį, kai gamta atgimsta, mūsų protėviai atlikdavo „organizmo valymą” – vartodavo specialius augalinius preparatus, kurie padėdavo pašalinti žiemos metu susikaupusius toksinus.

Pavasario detoksikacinis gėrimas:

• 1 sauja šviežių beržo lapų
• 1 sauja kiaulpienių lapų
• 1 sauja dilgėlių viršūnėlių
• 1 l vandens
• Medus pagal skonį

Visas žoleles užpilkite verdančiu vandeniu, palikite pritraukti 2-3 valandas, perkoškite ir pagardinkite medumi. Gerkite po 1 stiklinę ryte ir vakare 2 savaites.

Vasara – energijos kaupimas

Vasara – tai metas, kai galima prisirinkti ir pasiruošti vaistinių augalų visam likusiam metų laikui. Taip pat tai metas aktyviai judėti, būti gamtoje ir kaupti saulės energiją.

Saulės energijos užkalbėjimas: Mūsų protėviai tikėjo, kad per Jonines surinktos vaistinės žolės turi ypatingų gydomųjų savybių. Jie rinkdavo devynių rūšių žoleles, pindavo vainikus ir džiovindavo juos namų palėpėse, kad vėliau galėtų naudoti gydymui.

Ruduo – imuniteto stiprinimas

Rudenį, ruošiantis žiemai, buvo ypač svarbu sustiprinti imunitetą. Tam buvo naudojami sezoniniai vaisiai, uogos ir šakniavaisiai.

Spanguolių ir medaus mikstūra imunitetui:

• 1 stiklinė šviežių arba šaldytų spanguolių
• 200 g medaus
• 50 g tarkuoto imbiero

Spanguoles sutrinkite, sumaišykite su medumi ir imbieru. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį.

Žiema – vidinės ugnies palaikymas

Žiemą, kai trūksta saulės šviesos ir šilumos, mūsų protėviai ypatingą dėmesį skyrė „vidinės ugnies” palaikymui – vartojo šildančius, kraujotaką gerinančius augalus ir preparatus.

Šildantis žiemos gėrimas:

• 1 l vandens
• 2 obuoliai, supjaustyti skiltelėmis
• 1 cinamono lazdelė
• 5 gvazdikėliai
• 1 žvaigždinio anyžiaus vaisius
• Medus pagal skonį

Viską, išskyrus medų, užvirkite ir palikite ant mažos ugnies 10-15 minučių. Nukelkite nuo ugnies, įdėkite medaus ir gerkite šiltą.

Liaudies medicinos išmintis šiuolaikiniame gyvenime

Šiandien, kai medicina yra toli pažengusi, daugelis gali paklausti – ar verta grįžti prie senolių išminties? Atsakymas yra „taip”, nes liaudies medicina:

• Yra natūrali ir dažniausiai neturi šalutinio poveikio
• Veikia holistiškai, stiprindama visą organizmą, o ne tik gydydama simptomą
• Padeda užkirsti kelią ligoms, o ne tik jas gydyti
• Yra prieinama ir ekonomiška
• Sujungia mus su mūsų šaknimis ir tradicijomis

Žinoma, liaudies medicina nėra visagalė, ir rimtų sveikatos problemų atveju visada reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau kasdieniam sveikatos stiprinimui ir nesudėtingų negalavimų gydymui gamtos dovanos yra neįkainojamos.

„Medicina gydo ligą, o gamta – žmogų”, – sakydavo mano močiutė, kuri puikiai išmanė vaistinių augalų savybes ir mokėjo juos pritaikyti.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Jei norite įtraukti liaudies medicinos elementų į savo kasdienį gyvenimą, pradėkite nuo paprastų žingsnių:

1. Susipažinkite su vaistiniais augalais. Pradėkite nuo 5-6 pagrindinių augalų (ramunėlės, mėtos, čiobreliai, liepžiedžiai, medetka, šalavijas) ir palaipsniui plėskite savo žinias.
2. Mokykitės atpažinti augalus gamtoje. Dalyvaukite žolininkų ekskursijose, naudokitės augalų atpažinimo programėlėmis, skaitykite patikimus šaltinius.
3. Pradėkite rinkti ir džiovinti vaistažoles. Atminkite, kad augalus reikia rinkti tinkamu metu (dažniausiai žydėjimo metu) ir tinkamose vietose (toli nuo kelių ir taršos šaltinių).
4. Eksperimentuokite virtuvėje. Įtraukite vaistines žoleles į savo kasdienį racioną – arbatoms, prieskoniams, salotoms.
5. Veikite nuosekliai ir kantriai. Liaudies medicina nėra greito poveikio sprendimas – jos efektas dažnai pasireiškia po reguliaraus vartojimo.

Mažos paslaptys dideliam poveikiui

Baigdama noriu pasidalinti keliomis mažomis liaudies medicinos paslaptimis, kurios gali turėti didelį poveikį jūsų savijautai:

• Medetkų tepalas – vienas efektyviausių liaudies medicinos preparatų odos problemoms spręsti. Jį galima lengvai pasigaminti namuose, užpilant medetkų žiedus ištirpintu vašku ir alyvuogių aliejumi.
• Kmynų arbata – puiki priemonė nuo pilvo pūtimo ir virškinimo sutrikimų. Užpilkite 1 arbatinį šaukštelį kmynų sėklų stikline verdančio vandens ir palikite 10-15 minučių.
• Avižų nuoviras – natūrali priemonė nervų sistemai stiprinti. Užpilkite 3 valgomuosius šaukštus avižų 1 l vandens, virkite ant mažos ugnies 15-20 minučių, perkoškite ir gerkite po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Šermukšnių uogos – vitaminų bomba imunitetui. Iš jų galima gaminti uogienes, kompotus ar tiesiog džiovinti žiemai.
• Ąžuolo žievės nuoviras – stipri priemonė dantenų stiprinimui ir burnos priežiūrai. Užpilkite 1 valgomąjį šaukštą smulkintos ąžuolo žievės stikline vandens, pavirkite 10-15 minučių, atvėsinkite ir naudokite burnai skalauti.

Gamta mums dovanoja neįtikėtiną turtą – tereikia mokėti jį tinkamai priimti ir panaudoti. Pradėkite dieną su žiupsneliu gamtos dovanų, ir pajusite, kaip jūsų gyvenimas keičiasi į gerąją pusę – natūraliai, švelniai ir harmoningai.

„Kas dieną gamtos dovanų žiupsnelį priima, tas ilgai ir laimingai gyvena,” – sena lietuvių liaudies išmintis, kurią verta prisiminti kiekvieną rytą, pradedant naują dieną.