Juodos dėmės ant rožių signalizuoja apie dažną grybelinę problemą, kurią galima išspręsti kruopščiai prižiūrint ir taikant tikslingus, natūralius gydymo būdus. Straipsnyje nagrinėjami matomi simptomai, sporų plitimas ir paprasti higienos bei purškimo metodai – kepimo soda ir neem aliejus – kurie, kaip įrodyta, sumažina infekcijas, jei naudojami greitai ir reguliariai. Praktinis genėjimas, mulčiavimas ir laistymo koregavimas yra aprašyti, tačiau vienas svarbus laiko detalė lemia, ar priemonė bus sėkminga, ar ne.
Kokie yra juodųjų dėmių ant rožių požymiai?
Dažnai matoma ant viršutinės lapų pusės, juoda dėmė prasideda kaip apvalios arba netaisyklingos juodos arba tamsiai violetinės spalvos pažeidimai, kurių plotis siekia iki 1,3 cm (½ colio), dažnai su šviesesniu centru ir aplinkiniu geltonu apvadu.
Pažeidimai paprastai pirmiausia atsiranda apatiniuose lapuose; pažeisti audiniai tampa chlorotiniai ir anksti nukrenta, dėl to krūmas iš apačios į viršų retėja.
Naujos sporos gali susidaryti per maždaug dešimt dienų, todėl jos gali greitai kilti į viršų.
Pažengusios infekcijos pasireiškia mažais juodais taškeliais arba pailgomis tamsiomis žaizdomis ant lazdų ir jaunų stiebų.
Protrūkiai labiausiai pastebimi po lietingų ar drėgnų vėsių laikotarpių, kai lapai lieka drėgni keletą valandų.
Kas sukelia juodąsias dėmes ir kaip jos plinta
Juodosios dėmės, kurias sukelia grybas Diplocarpon rosae, išlieka iš metų į metus, nes grybų sporos žiemoja ant užkrėstų lapų ir stiebų ir pavasarį vėl tampa aktyvios.
Sporos plinta daugiausia per vandens purslus iš lietaus ar drėkinimo ir keliauja trumpus atstumus su vėjo nešamais lašeliais. Infekcijai reikia ilgalaikio lapų drėgnumo – maždaug septynių valandų be pertraukos – ir jai palankios vėsios, drėgnos sąlygos.
Per maždaug dešimt dienų pažeidimai sukuria naujus vaisius, kurie generuoja papildomas sporas, paprastai pirmiausia užkrečiančias apatinius lapus ir plintančias į viršų.
Sode palikti užkrėsti nukritę lapai ir nugenėtos šakos veikia kaip inokuliato rezervuarai ir yra pagrindinis kito sezono infekcijų šaltinis.
Kodėl ankstyvasis nustatymas yra svarbus
Anksti auginimo sezono metu, kas savaitę atliekant patikrinimus, per kelias dienas nuo užsikrėtimo nustatomi juodosios dėmės pažeidimai, todėl galima imtis priemonių, kol jie neišplito.
Stebėjimai rodo, kad pažeidimai dažnai prasideda apatiniuose lapuose nuo ištaškytų sporų; greitas pašalinimas sumažina inokuliavimą ir riboja judėjimą į viršų.
Drėgmės sąlygų stebėjimas – ryto rasa arba laistymas iš viršaus, dėl kurio drėgmė išlieka maždaug septynias valandas iš eilės – įspėja prižiūrėtojus apie padidėjusį daigumo riziką ir padeda laiku pakoreguoti mikroklimatą.
Ankstyvas užkrėstų stiebų genėjimas, nukritusių lapų šalinimas ir savaitinių profilaktinių procedūrų pradžia žymiai sumažina sporų susidarymą.
Kadangi naujos sporos atsiranda maždaug po dešimties dienų nuo užsikrėtimo, reguliarus priežiūros ciklas kas 7–14 dienų pertraukia pakartotinio užsikrėtimo ciklus ir išsaugo rožių gyvybingumą.
Paprasti higienos veiksmai, padedantys išvengti infekcijos
Kaip paprasta higiena gali nutraukti Diplocarpon rosae gyvavimo ciklą?
Pašalinus ir išmetus nukritusius lapus bei užkrėstą lapiją, užkertamas kelias žiemojančioms sporoms vėl užkrėsti rožes.
Iškirpimas juodais pažeidimais, nupjaunant kelis centimetrus žemiau matomos infekcijos, pašalina aktyvius šaltinius; sterilizavimas genėtuvų tarp pjūvių 70 % izopropilo alkoholiu arba 10 % balikliu padeda išvengti mechaninio plitimo.
Retinant tankiai augančius augalus ir padidinant atstumus tarp jų sumažėja lapų drėgmės trukmė – sporoms paprastai reikia apie septynių valandų nepertraukiamo laiko, kad sudygtų.
Naudojant 5–7,5 cm sluoksnio švarų mulčią, užkertamas kelias sporas nešantiems purvo purslams patekti ant apatinių lapų; mulčią reikia keisti kasmet.
Kruopštus rudens ir vėlyvos žiemos valymas sumažina žiemojančių infekcijos šaltinių skaičių ir pavasario infekcijos riziką.
Natūralūs purškimo receptai, padedantys kontroliuoti juodąsias dėmes
Tiriant praktiškas, mažai toksiškas Diplocarpon rosae kontrolės priemones, nustatyta, kad keletas namų ūkyje ir sode naudojamų purškiklių, jei naudojami nuosekliai ir tinkamai, turi prevencinį potencialą.
Sodų mišiniai (1 šaukštas natrio bikarbonato, 1 šaukštas aliejaus, 1 šaukštelis indų ploviklio 3,8 l) keičia lapų pH ir, naudojami kartą per savaitę bei po lietaus, padeda užkirsti kelią sporų daigumui.
Neem aliejus (15–30 ml 3,8 l vandens ir 5–10 ml muilo) naudojamas kartą per savaitę kaip organinis fungicidas ir kenkėjų kontrolės priemonė.
Pienas, praskiestas santykiu 1:2, gali sumažinti ligos sunkumą, pakeisdamas lapų mikrobus.
Vario arba sieros produktai ir komposto arbata/probiotiniai lapų purškikliai, įtraukti į kasdieninę priežiūrą, suteikia prevencinę pagalbą.
Kaip ir kada naudoti neem aliejų ir kepimo sodą
Norint subalansuoti neem aliejaus ir kepimo sodos naudojimą, reikia tinkamai parinkti laiką, kruopščiai sumaišyti ir integruoti su kultūrinėmis kontrolės priemonėmis, kad būtų pasiektas maksimalus prevencinis poveikis ir sumažintas augalų stresas.
Neem aliejus, naudojamas 1–2 šaukštai vienam galonui su 1–2 arbatiniais šaukšteliais skysto indų ploviklio, purškiamas kruopščiai kas septynias dienas, slopina sporų daigumą ir mažina kenkėjų skaičių, tačiau negydo sunkių infekcijų.
Sodų mišiniai (1 šaukštas sodos, 1 šaukštas augalinio aliejaus, 1 šaukštelis indų ploviklio vienam galonui) keičia lapų pH, užkertant kelią ankstyvoms infekcijoms.
Naudokite vėsiu ryte arba vakare, vengiant purkšti esant aukštesnei nei 29 °C temperatūrai, ir pakartotinai purkškite po stipraus lietaus (7–14 dienų intervalu).
Pašalinkite užkrėstus lapus ir pagerinkite oro cirkuliaciją, kad pasiektumėte geriausių
Kada naudoti sieros ar vario preparatus
Dažnai, kai prevencinės priemonės ir kultūrinės kontrolės priemonės nepakankamai sumažina juodųjų dėmių atsiradimą arba kai sezoninės sąlygos palankios greitam sporų plitimui, pasirenkamas sieros arba vario apdorojimas.
Siera geriausiai veikia profilaktiškai, ją reikia naudoti anksti pavasarį ir kas 7–14 dienų arba po stipraus lietaus; ji naikina sporas, su kuriomis susiliečia, tačiau esant aukštesnei nei 29 °C temperatūrai gali sudeginti lapus.
Vario mišiniai (pvz., Bordeaux) yra plataus spektro, naudingi profilaktiškai ir po genėjimo, tačiau palieka dėmes ir po lietaus juos reikia pakartotinai naudoti.
Venkite derinti sierą ir varį per dvi savaites, kad išvengtumėte fitotoksiškumo.
Būtina kruopščiai apdoroti viršutinę ir apatinę dalis, stiebus ir naudoti AAP; riboti pakartotinį vario naudojimą, kad būtų apsaugotas dirvožemio gyvybingumas.
Genėjimas, sanitarija ir sezoniniai priežiūros patarimai
Kai cheminės priemonės buvo apsvarstytos arba naudojamos saikingai, genėjimas ir sanitarija tampa pagrindinėmis ilgalaikėmis apsaugos priemonėmis nuo juodosios dėmės; pažeistų stiebų pašalinimas ir nukritusių lapų surinkimas pertraukia grybo gyvavimo ciklą, pašalinant žiemojančias sporas.
Rudenį ir pavasarį apžiūrėkite, sunaikinkite nuolaužas (nekompostuokite) ir genėkite sausu oru, nupjaudami 15–20 cm žemiau pažeidimų. Dezinfekuokite įrankius tarp pjūvių 70 % izopropilo alkoholiu arba 10 % balikliu.
Retinkite tankiai augančius augalus, pašalinkite susikertančias šakeles ir atverkite centrą, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir sutrumpintumėte lapų drėgmės laikotarpį.
Pabaigoje žiemos purkškite ramybės purškalu, išvalykite senas šakeles ir mulčiuokite 5–7 cm sluoksniu, mulčią atitraukdami nuo vainiko.
Atsparių ligoms rožių veislių pasirinkimas ir auginimas
Išnagrinėję turimas veisles ir vietos sąlygas, sodininkai gali žymiai sumažinti juodųjų dėmių atsiradimą, teikdami pirmenybę atsparioms ligoms rožėms ir tinkamai jas prižiūrėdami.
Tyrimai rekomenduoja veisles, pažymėtas kaip „atsparios ligoms“ arba žinomas kaip atsparios Diplocarpon rosae, įskaitant daugelį floribundų, krūminių rožių ir pavyzdžių, tokių kaip Rosa ‘Iceberg’, „Knock Out“ serija ir „Carefree Wonder“. Remkitės patikimais reitingais (RHS, Penn State) ir teikite pirmenybę modernioms atsparioms veislėms, o ne senesnėms hibridinėms ar grandifloros veislėms.
Vietos pasirinkimas – saulėta vieta, pakeltos gerai nusausintos lysvės ir oro srautas – sustiprina genetinį atsparumą. Išlaikykite augalų gyvybingumą naudodami subalansuotas trąšas, genėdami lapiją ir mulčiuodami.
Kai yra jautrios rūšys, sodinant kartu su atspariomis veislėmis ir laikantis griežtų sanitarijos reikalavimų, sumažėja vietinis užkrato šaltinis.
Pakartotinio atsiradimo prevencija laistymu, atstumais ir mulčiu
Kontroliuodami vandens kiekį, atstumus ir mulčią, sodininkai gali žymiai sumažinti juodųjų dėmių pasikartojimą ant rožių. Tyrimai rodo, kad dirvos drėkinimas (lašinamas arba laistomas) anksti ryte sumažina lapų drėgnumą iki mažiau nei 7 valandų, reikalingų sporų daigumui.
Išlaikant 0,6–0,9 m atstumą tarp krūmų arba po subrendusių išsiplėtimų ir retinant tankias šakeles, skatinamas oro srautas ir greitesnis džiūvimas. 5–8 cm organinės mulčio sluoksnis, padėtas 2,5–5 cm atstumu nuo vainiko, apsaugo nuo dirvožemio purslų, kurie išsklaido sporas, tuo pačiu išlaikydamas šaknų drėgmę.
Sumažinkite laistymą iš viršaus, sodinkite saulėtoje vietoje gerai nusausintoje dirvoje ir po lietaus pašalinkite apatinius užkrėstus lapus, kad sumažintumėte infekcijos plitimą.
