Kiekvienas, kas yra laukęs eilėje pas gydytoją, žino tą nerimą, tvyrantį ore. Kvapas, sienų baltumas, sterilūs baldai – viskas primena, kad atėjai ne pas draugą, o į vietą, kur sprendžiamos sveikatos problemos. Tačiau vis daugiau klinikų pradeda galvoti kitaip. Jose nebeužtenka gero specialisto ar modernios įrangos. Svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi vos įžengęs pro duris.
Čia į sceną įžengia interjero dizaineriai. Jie nebėra tik tie, kurie parenka užuolaidas ar išrenka stalą registratūrai. Jų darbas – padėti žmogui jaustis ramiau, saugiau, patogiau. Ir tai jie daro ne kalbomis, o erdve, šviesa, spalvomis, net kvapu.
Kodėl vienos klinikos kelia stresą, o kitos – nuramina?
Paciento patirtis prasideda dar prieš jam sėdantis gydytojo kabinete. Laukiamasis, registratūra, tualetas – kiekviena zona perduoda žinutę. Ar tau čia bus gera? Ar tu čia svarbus?
Interjero dizaineriai žino, kad net menkiausias sprendimas veikia emocijas. Šviesos kryptis, sienų tonas, grindų faktūra – viskas kuria foną, kuris arba kelia įtampą, arba ją numalšina. Klinikoje, kurioje viskas rėkia „šaltis“ ir „skubėjimas“, pacientai jaučiasi dar labiau pažeidžiami. Tuo tarpu švelnūs paviršiai, natūralūs tonai, tyli muzika gali sukurti įspūdį, jog čia rūpinamasi ne tik kūnu, bet ir būsena.
Nematoma psichologija interjere
Vienoje vaikų klinikoje dizaineriai vietoj tradicinio laukiamojo įrengė žaidimų kambarį. Tėvai su mažyliais nebesėdi įsitempę, o žaidžia, kalbasi, bendrauja. Vaikai mažiau verkia, o gydytojams lengviau dirbti. Tokie sprendimai nekainuoja milijonų, tačiau keičia visą atmosferą.
Suaugusiųjų klinikose pasiteisina minkštesni foteliai, apvalesni kampai, o ne aštrios linijos. Interjero dizaineriai žino, kad žmogus pasąmoningai reaguoja į formas – švelnūs objektai ramina, griežti – gali erzinti. Kartais sprendimas – tiesiog pažeminti registratūros stalą, kad pacientas nesijaustų „apačioje“.
Interjero dizaineriai kuria tylesnį komfortą
Funkcionalumas klinikoje svarbus, tačiau jis neturi atrodyti griežtai. Kabinetuose, kur atliekamos procedūros, viskas turi būti po ranka, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas prietaisas turi būti akyse. Interjero dizaineriai neretai įmontuoja papildomas nišas ar slaptas spinteles, kad patalpa neatrodytų perpildyta. Tokia erdvė mažiau slegia, pacientas labiau atsipalaiduoja.
Reabilitacijos centruose, kur žmonės lankosi nuolat, erdvė tampa antraisiais namais. Ten dizainas įgauna dar kitą prasmę – tai turi būti vieta, kur norisi grįžti, kur nesijauti kaip pacientas. Ten padeda mediniai paviršiai, kilimai, augalai, net asmeniškesni paveikslai ant sienų. Dizainas čia nėra „apie grožį“ – jis apie žmogų.
Daugiau nei dizainas – tai pagarba pacientui
Gera klinika nebūtinai yra ta, kur viskas blizga. Gera klinika – ta, kur žmogus išeina mažiau įsitempęs, nei atėjo. Ir dažnai tai nulemia ne tik gydytojas, bet ir tai, ką sukūrė interjero dizaineriai.
Vienoje privačioje klinikoje Kaune registratūros zona buvo perdaryta taip, kad išnyko stiklinė pertvara. Registratorės sėdi prie vieno bendro stalo su pacientais. Atsirado akis į akį bendravimas, mažiau biurokratijos jausmo. Pacientai ėmė dažniau šypsotis, užduoti klausimus, o ne tyliai laukti savo eilės.
Mažiau baltos spalvos – daugiau pasitikėjimo
Baltos sienos buvo medicinos standartas dešimtmečius. Švaru, sterilu, bet atstumia. Šiandien interjero dizaineriai vis dažniau renkasi kitus sprendimus. Pilkai žalsvi tonai, pasteliniai atspalviai, net subtili rožinė ar šiltas gelsvas fonas – visa tai kuria artimesnį, žmogiškesnį jausmą.
Tokie pokyčiai ypač jaučiami odontologijos klinikose, kur daug žmonių patiria įtampą dar prieš vizitą. Užtenka vien šilto apšvietimo ir švelnesnių sienų tonų – ir pacientas jau reaguoja kitaip.
Klinikos erdvė – tai ne tik statinys ar kambarių rinkinys. Tai patirties, emocijų, pasitikėjimo vieta. Ir kai interjero dizaineriai tampa jos dalimi, atsiranda ne tik gražesnės sienos, bet ir labiau atsipalaidavęs žmogus. O tai – svarbu. Net labai.
