Naujausi daktaro Cheno tyrimai atskleidė, kad intensyvios teigiamos ir neigiamos emocijos sukelia panašias širdies ir kraujagyslių reakcijas. Tiek didžiulis džiaugsmas, tiek stiprus stresas padidina širdies ritmą, pakelia kraujospūdį ir išskiria streso hormonus, pavyzdžiui, kortizolį. Penkerius metus trukusiame tyrime užfiksuotas 24 % padidėjęs uždegiminių žymenų kiekis emocijų intensyvumo metu , nepriklausomai nuo emocinio valentingumo. Šis fiziologinis modelis pažeidžiamiems asmenims gali sukelti aritmiją ar ūminį koronarinį sindromą. Emocinio reguliavimo būdų supratimas suteikia vilčių apsaugoti širdies sveikatą.
Ekstremalių emocijų ir širdies ir kraujagyslių sveikatos mokslas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius medicininėje literatūroje plačiai aprašytas ryšys tarp ekstremalių emocijų ir širdies sveikatos. Tyrimai rodo, kad tiek stiprus stresas, tiek didelė laimė sukelia panašias fiziologines reakcijas, įskaitant katecholaminų, tokių kaip adrenalinas ir noradrenalinas, išsiskyrimą.
Dėl šių biocheminių bangų gali padažnėti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis ir padidėti miokardo deguonies poreikis. Asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tokie staigūs pokyčiai gali sukelti aritmiją ar net ūminį koronarinį sindromą.
Neseniai atliktais tyrimais nustatytas reiškinys, vadinamas „takotsubo kardiomiopatija” arba „sudaužytos širdies sindromu”, kuris gali pasireikšti tiek po traumuojančių įvykių, tiek po itin džiugių progų.
Kaip organizmas reaguoja į emocinį intensyvumą
Kai žmogaus kūną užvaldo emocinis intensyvumas, iš karto įsijungia fiziologinių mechanizmų kaskada, apimanti ne tik anksčiau minėtą katecholaminų reakciją. Autonominė nervų sistema padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, o streso hormonai, tokie kaip kortizolis, užtvindo kraują ir paveikia kraujagyslių elastingumą.
Tiek ypatingo džiaugsmo, tiek nelaimės metu organizmas išskiria uždegiminius žymenis, kurie gali pažeisti arterijų vientisumą. Kraujas tampa labiau linkęs krešėti, gali sutrikti širdies ritmas.
Slaugytojams ir sveikatos priežiūros specialistams šių reakcijų atpažinimas padeda atpažinti pažeidžiamus asmenis, kol dar neįvyko širdies smūgis.
Įdomu tai, kad teigiamų ir neigiamų emocijų fiziologiniai požymiai šiek tiek skiriasi, nors intensyviai išgyvenamos abi emocijos gali apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.
Dr. Cheno tyrimų rezultatų suskirstymas
Penkerius metus trukusio daktaro Čeno tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tiek teigiami, tiek neigiami emociniai kraštutinumai gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Išanalizavusi 2 500 dalyvių duomenis, ji nustatė panašias fiziologines reakcijas intensyvaus džiaugsmo ir stipraus streso metu.
Tyrimo metu nustatyta, kad abiejų emocinių būsenų metu padidėja kortizolio kiekis ir pakyla kraujospūdis, o dalyvių uždegiminių žymenų kiekis padidėja 24 %. Dr. Cheno komanda pastebėjo, kad pasikartojantis emocinis intensyvumas – nepriklausomai nuo valentingumo – laikui bėgant koreliavo su padidėjusiu arterijų standumu.
Šie rezultatai paneigia nusistovėjusią nuomonę, kad tik neigiamos emocijos kenkia širdies sveikatai, ir rodo, kad visų afektinių būsenų emocinis reguliavimas palaiko širdies ir kraujagyslių gerovę.
Praktiniai būdai, kaip valdyti emocinį susijaudinimą
Dr. Cheno išvados atskleidžia, kad tiek teigiamas, tiek neigiamas emocinis susijaudinimas gali turėti įtakos širdies sveikatai, todėl labai svarbu įgyvendinti veiksmingas valdymo strategijas.
Specialistai rekomenduoja kasdien 10-15 minučių praktikuoti dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją, kad būtų galima reguliuoti emocines reakcijas. Gilaus kvėpavimo pratimai, ypač 4-7-8 technika, gali greitai nuraminti autonominę nervų sistemą intensyvių emocinių būsenų metu.
Dar viena vertinga priemonė yra fizinis aktyvumas – įrodyta, kad vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai mažina streso hormonų kiekį ir emocinį nepastovumą. Be to, nuolatinis miegas padeda stabilizuoti emocines reakcijas.
Tiems, kurie susiduria su nuolatiniais emocijų valdymo sunkumais, kognityvinė elgesio terapija siūlo struktūrizuotus metodus, kaip atpažinti ir pakeisti nesveikus emocinius modelius.
Pusiausvyra tarp emocinės gerovės ir širdies sveikatos
Rasti pusiausvyrą tarp emocinių išgyvenimų ir širdies ir kraujagyslių sveikatos yra vienas iš sudėtingiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Tyrimai rodo, kad tiek lėtinis stresas, tiek intensyvios teigiamos emocijos gali sukelti panašias fiziologines reakcijas, kurios turi įtakos širdies veiklai.
Dabar sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja subalansuotą požiūrį į emocinę gerovę, apimantį sąmoningumo praktiką, reguliarų fizinį aktyvumą ir socialinius ryšius. Šios priemonės padeda reguliuoti emocinį susijaudinimą, nepriklausomai nuo to, ar jis kyla dėl streso, ar dėl euforijos.
Asmenims, atliekantiems slaugytojų vaidmenį, ši pusiausvyra tampa ypač svarbi. Stebint savo emocinę būseną rūpinantis kitais, reikia savęs pažinimo priemonių ir reguliarių sveikatos patikrinimų, kad būtų apsaugota širdies ir kraujagyslių sveikata emocinių svyravimų metu.
