Arbatoje yra junginių, tiesiogiai kovojančių su Alzheimerio ligos mechanizmais. Katechinai, ypač EGCG, slopina beta amiloido plokštelių formavimąsi, o L-teaninas pereina kraujo-smegenų barjerą ir moduliuoja neurotransmiterius. Tyrimai rodo, kad kasdien geriantieji arbatą patiria iki 50 % mažesnę demencijos riziką, o didžiausią poveikį daro žalioji ir raudonoji arbata. Didžiausią naudą duoda kasdien išgeriami 2-3 puodeliai arbatos, užplikytos 3-5 minutes 80 °C temperatūroje. Visą neuroprotekcinį potencialą galima išnaudoti ne tik šiais pagrindais.
Mokslas apie arbatos neuroprotekcinius junginius
Arbatos biocheminė sudėtis pasižymi svarbiomis neuroprotekcinėmis savybėmis, kurios gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Moksliniais tyrimais nustatyta keletas pagrindinių junginių, ypač katechinų, tokių kaip EGCG (epigalokatechino galatas), kurie slopina beta amiloido plokštelių formavimąsi– Alzheimerio ligos požymį.
Šie polifenoliai įveikia kraujo ir smegenų barjerą ir užtikrina daugybę apsaugos mechanizmų: mažina oksidacinį stresą, mažina uždegimą, chelatuoja kenksmingų metalų jonus ir moduliuoja signalinius kelius, susijusius su neuronų išlikimu.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant arbatą pagerėja pažinimo funkcijos ir sumažėja neurodegeneracinių ligų rizika .
Atrodo, kad neuroprotekcinis poveikis priklauso nuo dozės, o didesnė nauda pastebima nuolat ir ilgai arbatą geriantiems žmonėms.
Kaip katechinai ir L-teaninas veikia Alzheimerio patologiją
Nagrinėjant molekuliniu lygmeniu, katechinai ir L-teaninas veikia skirtingais, tačiau vienas kitą papildančiais mechanizmais kovodami su Alzheimerio ligos patologija. Katechinai, ypač EGCG, slopina amiloido beta agregaciją ir ardo esamas plokšteles – Alzheimerio ligos požymius. Šie polifenoliai taip pat mažina oksidacinį stresą ir neurouždegimą, kurie prisideda prie neuronų pažeidimo.
L-teaninas prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą ir moduliuoja neurotransmiterius, ypač didindamas slopinamąjį GABA aktyvumą. Tai mažina eksitotoksiškumą ir skatina alfa smegenų bangų, susijusių su atsipalaidavimu ir kognityviniu budrumu, susidarymą. Kartu šie junginiai užtikrina daugialypę apsaugą, nes veikia ir struktūrinius pažeidimus, ir funkcinius sutrikimus, būdingus Alzheimerio ligos progresavimui.
Optimalios arbatos rūšys ir virimo būdai smegenų sveikatai
Asmenims, siekiantiems maksimaliai padidinti pirmiau aptartą neuroprotekcinę naudą, tinkamų arbatos rūšių pasirinkimas ir tinkami virimo būdai turi didelės įtakos katechinų ir L-teanino biologiniam prieinamumui.
Žaliojoje arbatoje, ypač tokiose japoniškose rūšyse kaip matcha ir gyokuro, yra didžiausia šių junginių koncentracija. Verdant 80 °C, o ne verdančioje temperatūroje, išsaugomi katechinai, o 3 – 5 minutes mirkyta arbata optimaliai išgaunama be pernelyg didelio taninų kiekio. Įpylus šlakelį citrinos, katechinų įsisavinimas padidėja iki penkių kartų dėl didesnio stabilumo rūgščioje aplinkoje.
Kad smegenų sveikata būtų nuolat naudinga, ekspertai rekomenduoja kasdien suvartoti 2-3 puodelius, geriausia tarp valgymų.
Tyrimų rezultatai: Arbatos vartojimas ir kognityviniai rezultatai
Daugybė longitudinių tyrimų, apimančių įvairias populiacijas, parodė reikšmingas sąsajas tarp reguliaraus arbatos vartojimo ir mažesnės kognityvinių funkcijų pablogėjimo rizikos.
Singapūre atlikti tyrimai parodė, kad kasdien geriančių arbatą asmenų demencijos rizika per 7 metų laikotarpį buvo 50 % mažesnė, o didžiausią poveikį darė žaliosios ir raudonosios arbatos rūšys.
Japonijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dalyvių, kasdien geriančių 5 ir daugiau puodelių žaliosios arbatos, kognityviniai sutrikimai sumažėjo 38 %, palyginti su negeriančiaisiais.
Europos FOCUS projektas atskleidė apsauginį poveikį įvairioms arbatos rūšims ir pastebėjo nuo 2-3 puodelių per dieną priklausančią naudą.
Neurovaizdavimo tyrimai patvirtina šias išvadas ir rodo, kad geriantys arbatą išlaiko geresnį smegenų ryšį Alzheimerio patologijai jautriuose regionuose.
Arbatos įtraukimas į kasdienę smegenis saugančią rutiną
Paprastas ir nuoseklus arbatos gėrimas gali veiksmingai palaikyti smegenų sveikatą, remiantis moksliniais tyrimais nustatytomis apsauginėmis savybėmis. Ekspertai rekomenduoja kasdien išgerti 2-3 puodelius žaliosios arba juodosios arbatos, pageidautina be saldiklių ar pieno, kurie gali sumažinti antioksidantų įsisavinimą.
Rytinės ir popietinės arbatos pertraukėlės yra ideali proga šiam įpročiui įgyti. Arbatos virimas 3-5 minutes padidina naudingų junginių, tokių kaip EGCG ir L-teaninas, išsiskyrimą. Tie, kurie jautrūs kofeinui, vėliau dieną gali rinktis baltąją ar žolelių arbatą.
Norint optimaliai apsaugoti smegenis, arbatos vartojimas turėtų papildyti kitas neuroprotekcines priemones, įskaitant reguliarius fizinius pratimus, kokybišką miegą ir Viduržemio jūros regiono dietą.
