Prieš šokant į vandenį būtina patikrinti dugną, kad būtų išvengta katastrofiškų nugaros smegenų sužalojimų. Po vandeniu esantys pavojai, pavyzdžiui, akmenys, nuvirtę medžiai ir staigūs gylio pokyčiai, po smūgio gali sukelti paralyžių ar net mirtį. Specialistai rekomenduoja gylį matuoti lazdele, nardyti bent 2,7-3,7 m gylyje ir, esant blogam matomumui, visada nerti kojomis į vandenį. Populiariose maudymosi vietose vandens lygis gali svyruoti arba gali būti paslėptų pavojų. Tinkami įvertinimo metodai gali išgelbėti tūkstančius žmonių nuo gyvybei pavojingų nelaimingų atsitikimų.
Paslėpti pavojai po paviršiumi
Po paviršiumi slypintys pavojai
Tai, kas atrodo kaip ramus vandens telkinys, dažnai slepia rimtus pavojus po jo paviršiumi. Panirę akmenys, nuvirtę medžiai, paliktos nuolaužos ir staigūs gylio pokyčiai kelia didelį pavojų narams susižeisti. Šios kliūtys gali sukelti trauminius galvos ir stuburo sužalojimus, ypač tada, kai asmenys šuoliuoja neturėdami vizualaus patvirtinimo, kad yra laisva vieta.
Šiose vietose taip pat gali gyventi jūrų gyvūnai, pavyzdžiui, rajos, aštrios kriauklės ir pavojingi vandens gyvūnai. Be to, povandeninės srovės gali netikėtai įstumti plaukikus į šiuos pavojus. Drumstas vanduo dar labiau padidina šiuos pavojus, nes sumažina matomumą.
Saugos ekspertai rekomenduoja prieš įlipant į vandenį visada jį apžiūrėti, net ir iš pažiūros gerai pažįstamose vietose.
Nugaros smegenų sužalojimai: Gyvenimą keičianti rizika
Kasmet patiriama tūkstančiai su vandens pramogomis susijusių stuburo traumų, o nelaimingi atsitikimai, susiję su panėrimu, yra viena iš pagrindinių priežasčių. Šios skaudžios traumos dažnai įvyksta dėl smūgio galva į panardintus daiktus, negilų dugną ar staigius gylio pokyčius.
Pasekmės būna sunkios ir negrįžtamos: paralyžius, pojūčių praradimas, kvėpavimo komplikacijos ir priklausomybė nuo slaugos visą gyvenimą. Dauguma aukų yra jauni 15-25 metų vyrai.
Medicinos ekspertai pabrėžia, kad šių sužalojimų galima visiškai išvengti. Dr. Sarah Chen, „Memorial” ligoninės neurochirurgė, pažymi: „Paprastas dugno patikrinimas užtrunka kelias sekundes, tačiau gali užkirsti kelią neįgalumui visam gyvenimui. Niekada nerkite į vandenį neįsitikinę pakankamu gyliu ir laisvu atstumu.”
Kaip tinkamai įvertinti vandens gylį prieš nardymą
Norint tinkamai įvertinti vandens gylį prieš nardymą, reikia ir vizualinės apžiūros, ir fizinio patikrinimo metodų, kad būtų išvengta galimų katastrofiškų sužalojimų. Ekspertai rekomenduoja pirmiausia stebėti vandens skaidrumą ir spalvą, nes tamsesnės vietos dažnai rodo didesnį gylį, o šviesesnės dėmės gali reikšti seklias zonas arba panardintus objektus.
Norėdami tiesiogiai įvertinti gylį, lėtai braidykite po vandenį, o gylį matuokite naudodami lazdą ar strypą. Nepamirškite, kad saugiam nardymui reikia bent 2,7-3,7 m gylio vandens, priklausomai nuo nardymo technikos. Niekada nepasikliaukite vien ženklais ar ankstesnėmis žiniomis, nes vandens lygis svyruoja sezoniškai ir po meteorologinių reiškinių.
Kai matomumas prastas, visada įeikite į vandenį kojomis į priekį, kol įsitikinsite gyliu.
Dažniausiai pasitaikantys klaidingi įsitikinimai apie „saugias” nardymo vietas
Nepaisant kruopštaus vandens gylio įvertinimo metodų, kasmet įvyksta daug traumų, nes plaukikai turi pavojingų klaidingų įsitikinimų apie tai, kas yra „saugi” nardymo vieta.
Dažniausiai daromos tokios klaidos: manoma, kad ankstesni saugūs šuoliai garantuoja dabartinį saugumą, nepripažįstama, kad vandens lygis sezoniškai svyruoja, ir manoma, kad skaidrus vanduo automatiškai reiškia pakankamą gylį. Daugelis plaukikų taip pat klaidingai tiki, kad populiariose maudyklose nuolat nėra pavojaus.
Dar viena pavojinga klaida – manyti, kad po vandeniu esančios kliūtys buvo pašalintos iš nustatytų maudymosi vietų. Net ir prižiūrimose vietose audros gali išjudinti šiukšles arba pakeisti upių ir ežerų dugną, todėl gali atsirasti pavojų, kurių nebuvo ankstesnių apsilankymų metu.
Vaikų saugaus elgesio vandenyje pagrindų mokymas
Kada reikėtų pradėti mokyti saugaus elgesio vandenyje? Specialistai rekomenduoja pradėti nuo šešių mėnesių amžiaus nuo tėvų ir vaikų supažindinimo su vandeniu užsiėmimų, o maždaug nuo ketverių metų amžiaus pradėti oficialias plaukimo pamokas.
Labai svarbu išmokyti vaikus visada patikrinti vandens gylį ir dugno būklę prieš šokinėjant. Tėvai turėtų modeliuoti šį elgesį fiziškai demonstruodami tinkamus patikrinimo būdus baseinuose, ežeruose ir paplūdimiuose.
Pagrindinės pamokos:
- Niekada nerkite stačia galva į nežinomus vandenis
- Suprasti gylio ženklus baseinuose
- atpažinti natūralius įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, drumstą vandenį
- Suaugusiųjų priežiūros svarba
- Pagrindiniai reagavimo į ekstremalias situacijas įgūdžiai
Šie pagrindai formuoja visą gyvenimą trunkančius saugos įpročius, kurie padeda išvengti rimtų sužalojimų ir skendimų.
Reagavimas į ekstremalias situacijas: Ką daryti, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas?
Greiti veiksmai avarijų vandenyje metu gali reikšti skirtumą tarp gyvybės ir mirties. Jei kas nors susižeidė įšokęs į seklų vandenį, nedelsdami stabilizuokite kaklą ir galvą, laikydami žmogų nejudantį ir skambindami pagalbos telefonu 911.
Skęstančiuosius ištraukite iš vandens, jei tai daryti saugu. Nedelsdami pradėkite dirbtinį kvėpavimą, jei jie nereaguoja ir normaliai nekvėpuoja. Tęskite, kol atvyks greitosios pagalbos tarnybos.
Pramoginio plaukimo metu visada paskirkite atsakingą suaugusįjį kaip vandens stebėtoją. Šis asmuo turėtų būti neatitrauktas ir būti vaikams pasiekiamas ranka. Visose maudymosi vietose turėtų būti lengvai prieinami avarinio reagavimo rinkiniai su pirmosios pagalbos priemonėmis.
