Medicinos ekspertai įspėja, kad maudymasis užterštame vandenyje kelia rimtą pavojų sveikatai. Bakterinių ligų sukėlėjų, cheminių teršalų ir toksinių dumblių žydėjimo poveikis gali sukelti tiesioginius simptomus, pavyzdžiui, odos bėrimą ir akių sudirginimą. Ilgalaikiai padariniai gali pažeisti svarbiausius organus, pavyzdžiui, kepenis ir inkstus. Pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač vaikams ir asmenims su susilpnėjusiu imunitetu, kyla didesnis pavojus. Atpažindami įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, vandens spalvos pasikeitimą, plūduriuojančias šiukšles ir nemalonų kvapą, galite padėti plaukikams apsaugoti savo sveikatą.
Dažniausiai pasitaikančių teršalų atpažinimas rekreaciniuose vandenyse
Nors vanduo gali atrodyti skaidrus ir patrauklus, rekreaciniuose vandenyse dažnai būna įvairių teršalų, kurie kelia didelį pavojų plaukikų sveikatai. Šie teršalai yra bakteriniai patogenai (E. coli, enterokokai), cheminiai teršalai (pesticidai, sunkieji metalai) ir toksinus gaminantys kenksmingi dumbliai.
Į miesto nuotekas patenka alyvos, trąšos ir naminių gyvūnų atliekos, o į pramonines nuotekas – sunkieji metalai ir gamybos chemikalai. Į žemės ūkio nuotekas patenka trąšos, pesticidai ir gyvūninės kilmės atliekos. Į nuotekų perteklių patenka fekalijų su pavojingais patogenais.
Norint tinkamai identifikuoti nuotekas, reikia reguliariai atlikti vandens kokybės tyrimus dėl bakterijų rodiklių, cheminės sudėties analizę ir vizualiai apžiūrėti, ar nėra neįprastos spalvos, kvapo ar dumblių.
Didėjantis užterštų maudyklų paplitimas
Nepaisant didesnių reguliavimo pastangų, per pastaruosius tris dešimtmečius užterštos maudyklos pap lūdimiuose paplito vis dažniau visame pasaulyje, o paplūdimių uždarymo atvejų ir rekomendacijų skaičius išaugo maždaug 60 %.
Šią nerimą keliančią tendenciją lemia keli veiksniai: pramoninių atliekų išmetimas, žemės ūkio nuotekos, netinkamas nuotekų valymas ir klimato kaitos sukeliami potvyniai, dėl kurių vandens valdymo sistemos tampa neįveikiamos.
Miestų paplūdimiai yra ypač užteršti – 78 proc. paplūdimių periodiškai nustatomas nesaugus bakterijų kiekis.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo 2000 m. 118 šalių sumažėjo neužteršto maudyklų vandens prieinamumas. Ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms tenka neproporcingai didelė našta, nes jos turi mažiau išteklių nuotekoms išvalyti ir ribotas alternatyvias laisvalaikio praleidimo galimybes.
Pavojus sveikatai: Nuo nedidelių sudirgimų iki sunkių organų pažeidimų
Maudymasis užterštame vandenyje kelia įvairią riziką sveikatai – nuo nedidelių sudirgimų iki gyvybei pavojingų būklių, pažeidžiančių pagrindines organų sistemas.
Dažniausiai pasitaikantys tiesioginiai padariniai yra odos bėrimas, akių dirginimas ir kvėpavimo takų sutrikimai, kuriuos sukelia tokios bakterijos kaip E. coli ir cheminės medžiagos, pavyzdžiui, pesticidai. Sunkesnės pasekmės atsiranda, kai teršalai patenka į organizmą nurijus arba per atviras žaizdas.
Sunkieji metalai ir pramoniniai teršalai gali kauptis kepenyse ir inkstuose, sukeldami nuolatinę žalą. Per vandenį plintantys patogenai gali sukelti virškinamojo trakto ligas, kurių simptomai gali būti sunki dehidratacija. Imuniteto sutrikimų turintys asmenys yra labiau pažeidžiami šių grėsmių sveikatai.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų maudymosi vieta gali būti nesaugi
Kaip pramogautojai gali atpažinti galimai užterštą vandenį prieš pasinerdami į vandenį? Nesaugų vandenį rodo keli vizualiniai ir uoslės požymiai. Vandens spalva (žalia, ruda ar neįprastai drumsta), plūduriuojančios šiukšlės, pernelyg didelis dumblių augimas ir naftos dėmės vandens paviršiuje yra tiesioginiai raudoni signalai.
Nemalonus kvapas, ypač supuvusių kiaušinių kvapas, rodo bakterinę taršą arba cheminę taršą.
Fizinė infrastruktūra taip pat teikia užuominų – vamzdžiai, kuriais vanduo išleidžiamas į maudymosi vietas, netoliese esantys pramonės objektai arba neseniai iškritę krituliai, išplaunantys teršalus į vandenį. Prieš lankydamiesi paplūdimiuose ar ežeruose, ypač po stiprių audrų, plaukikai turėtų pasitikrinti vietinių sveikatos departamentų interneto svetainėse esančias rekomendacijas ir vandens kokybės ataskaitas.
Kaip toksinai patenka į žmogaus organizmą ir kaip jį veikia
Nustačius užterštą vandenį, norint įvertinti pavojų sveikatai, labai svarbu suprasti, kokiais keliais teršalai patenka į žmogaus organizmą.
Toksinai į organizmą pirmiausia patenka trimis būdais: nurijus vandenį, kai plaukikai atsitiktinai nuryja vandenį, per odą ir įkvėpus vandens lašelių ar garų. Sunkieji metalai ir pesticidai gali kauptis tokiuose organuose kaip kepenys ir inkstai, o bakterijos ir virusai paprastai pažeidžia virškinimo sistemą. Pramoninės cheminės medžiagos gali sutrikdyti endokrininę sistemą, paveikti hormonų reguliaciją.
Poveikio stiprumas priklauso nuo koncentracijos, poveikio trukmės ir individualių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ir imuninės sistemos funkcijos. Vaikai ir imuniteto sutrikimų turintys asmenys yra labiau pažeidžiami per vandenį plintančių teršalų.
Pažeidžiamos gyventojų grupės: Kas labiausiai rizikuoja
Pažeidžiamos gyventojų grupės: Kas labiausiai rizikuoja
Tam tikros gyventojų grupės susiduria su neproporcingai dideliu pavojumi sveikatai, kai susiduria su užterštais vandens telkiniais. Vaikai kelia didžiausią susirūpinimą dėl nesubrendusios imuninės sistemos ir didesnės tikimybės nuryti vandenį maudantis.
Pagyvenusiems asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl tokių ligų, kaip ŽIV ar vėžio gydymas, kyla didesnis pavojus. Nėščios moterys turi būti atsargios, nes toksinai gali pakenkti vaisiaus vystymuisi.
Žmonės, turintys atvirų žaizdų, sergantys odos ligomis, pavyzdžiui, egzema, arba turintys kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, astmą, yra labiau pažeidžiami. Sergantieji kepenų ar inkstų ligomis gali sunkiai efektyviai filtruoti vandenyje esančius toksinus, todėl jų būklė dar labiau pablogėja.
Saugaus maudymosi vasarą prevencinės priemonės
Nors pažeidžiamų gyventojų grupių supratimas padeda nustatyti, kam reikia papildomos apsaugos, konkrečių saugos priemonių įgyvendinimas gali gerokai sumažinti maudymosi riziką visiems.
Prieš įplaukdami į bet kurį vandens telkinį plaukikai turėtų patikrinti vietos vandens kokybės ataskaitas ir vengti maudytis po gausių kritulių, kai paprastai padidėja teršalų kiekis. Atviras žaizdas uždengus neperšlampamais tvarsčiais, į jas nepatektų bakterijų, o po maudynių iš karto nusiprausus duše pašalinami galimi teršalai. Apsauginių akinių dėvėjimas ir vengimas nuryti vandenį dar labiau sumažina sąlyčio riziką.
Tėvai turėtų atidžiai prižiūrėti vaikus, ypač siekdami išvengti atsitiktinio vandens nurijimo. Bendruomenės gali dalyvauti vandens valymo iniciatyvose ir pranešti vietos valdžios institucijoms apie matomą taršą, taip prisidėdamos prie saugesnės maudymosi aplinkos visiems.
Šaltiniai, kaip patikrinti vandens kokybę prieš neriant į vandenį
Kaip plaukikai gali pasitikrinti vandens saugą prieš įplaukdami į ežerus, vandenynus ar viešuosius baseinus?
Yra keletas patikimų šaltinių vandens kokybei patikrinti. EPA svetainėje BEACON pateikiama naujausia informacija apie paplūdimių būklę visoje šalyje. Valstijų aplinkos apsaugos agentūros internete tvarko viešųjų maudyklų vandens kokybės duomenų bazes.
Daugelis pakrančių bendruomenių naudoja įspėjamąsias vėliavų sistemas– žalia spalva reiškia saugias sąlygas, geltona – atsargumą, o raudona – pavojingą užterštumo lygį.
Mobiliosios programėlės, tokios kaip ” Swim Guide” ir ” MyBeachCast”, teikia realaus laiko duomenis apie vandens kokybę. Viešųjų baseinų sveikatos departamento patikrinimų ataskaitas paprastai galima rasti internete. Vietos sveikatos departamentai taip pat turi vandens kokybės karštąsias telefono linijas, kuriomis besirūpinantys plaukiotojai gali gauti naujausios saugos informacijos.
