Naujausi išilginiai tyrimai atskleidė, kad cukrumi saldinti gėrimai labai pablogina pažinimo funkciją. Dr. Rodriguezo penkerius metus trukusio tyrimo metu nustatyta, kad vos vieno saldaus gėrimo suvartojimas per dieną yra susijęs su 4,2 taško sumažėjusiu intelekto koeficientu. Šie gėrimai sukelia uždegimines reakcijas hipokampe ir sutrikdo atminties formavimuisi svarbius nervinius kelius. Didžiausią nerimą kelia paauglių, kurių smegenys vystosi, pažeidžiamumas. Egzistuoja tam tikra vartojimo riba – vos 500 ml per dieną dvi savaites gali sukelti išmatuojamą kognityvinių gebėjimų pablogėjimą. Poveikis toli gražu neapsiriboja laikinu cukraus kiekio padidėjimu.
Netikėtas cukrumi saldintų gėrimų poveikis kognityviniams gebėjimams
Trys neseniai atlikti longitudiniai tyrimai atskleidė reikšmingą ryšį tarp reguliaraus cukrumi saldintų gėrimų vartojimo ir prastėjančių pažinimo funkcijų įvairiose demografinėse grupėse.
Tyrėjai nustatė, kad per penkerius metus daugiau nei du saldžius gėrimus kasdien vartojančių dalyvių atminties atgaminimo ir problemų sprendimo gebėjimai sumažėjo 13 %. Didžiausią nerimą kėlė poveikis paaugliams, kurių besivystančios smegenys buvo labiau pažeidžiamos gliukozės šuolių.
„Labiausiai mus nustebino nuoseklumas visose amžiaus grupėse”, – pažymėjo vyriausioji tyrėja daktarė Elena Sharma. „Tikėjomės tam tikro kognityvinio poveikio, tačiau jo mastas rodo, kad reguliariai vartojami šie gėrimai gali iš esmės pakeisti nervų takus.”
Dabar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja cukrumi saldintus gėrimus vartoti tik retkarčiais.
Dr. Rodriguezo tyrimų metodologija ir pagrindinės išvados
Nors ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta saldžiųjų gėrimų ir kognityvinių gebėjimų silpnėjimo sąsaja, daktaro Rodriguezo novatoriškame tyrime, siekiant nustatyti priežastinį ryšį, buvo taikomi išilginiai metodai. Penkerius metus jos komanda stebėjo 2 800 18-65 metų amžiaus dalyvių, stebėjo jų vartojimo įpročius ir kas ketvirtį atlikdavo standartizuotus kognityvinius vertinimus.
Rezultatai atskleidė, kad kasdien suvartojant vos vieną cukrumi saldintą gėrimą, intelekto koeficientas sumažėjo 4,2 balo, o atminties išlaikymas labai suprastėjo. Didžiausią nerimą sukėlė tai, kad šis poveikis pasireiškė nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio ar socialinės ir ekonominės padėties, o labiausiai pažeidžiami buvo paaugliai. Skeptiškai nusiteikusių kolegų pasitikėjimą tyrimu sustiprino tai, kad buvo griežtai kontroliuojami suklaidinantys kintamieji.
Kaip cukrus sutrikdo nervinius kelius ir atminties formavimąsi
Daugelis neurologinių mechanizmų paaiškina žalingą cukraus poveikį kognityvinėms funkcijoms. Tyrimai rodo, kad per didelis gliukozės kiekis sukelia uždegimines reakcijas hipokampe ir sutrikdo atminties formavimuisi būtiną ilgalaikį potencijavimą.
Cukrus taip pat sutrikdo insulino reguliavimą smegenyse, daro įtaką neuromediatorių gamybai ir trukdo ryšiui tarp neuroninių tinklų. Tyrimai atskleidė, kad ilgai trunkanti didelio cukraus kiekio dieta mažina smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus (BDNF) – baltymo, labai svarbaus mokymuisi ir nervų plastiškumui – kiekį.
Be to, cukraus vartojimas keičia dopamino kelius, panašius į priklausomybę sukeliančių medžiagų, todėl atsiranda atlygio siekiantis elgesys, kai pirmenybė teikiama greitam pasitenkinimui, o ne sudėtingoms kognityvinėms užduotims, todėl galiausiai nukenčia vykdomosios funkcijos ir kritinio mąstymo gebėjimai.
Reguliariai vartojančių ir nevartojančių cukrų palyginimas
Ilgalaikiai tyrimai, kuriuose lyginami reguliariai saldžiųjų gėrimų vartotojai ir jų nevartojantys asmenys, atskleidžia ryškius kognityvinės veiklos skirtumus įvairiose srityse. Tyrimo dalyviai, kasdien vartojantys du ar daugiau saldžiųjų gėrimų, 13 % prasčiau sprendė problemas ir, palyginti su abstinentais, prasčiau kalbėjo.
Nevartojantys saldumynų pasižymėjo geresniu darbinės atminties išsaugojimu, greitesniu informacijos apdorojimu ir per penkerius metus išlaikė pradinį kognityvinį lygį, o reguliariai vartojantys saldumynus sparčiau blogėjo. Smegenų skenavimas atskleidė ryškius hipokampo tūrio skirtumus tarp grupių.
Didžiausias skirtumas buvo tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, o tai rodo kritinį vystymosi pažeidžiamumą. Šie rezultatai išliko nuoseklūs net ir kontroliuojant klaidinančius kintamuosius, įskaitant socialinį ir ekonominį statusą, fizinio aktyvumo įpročius ir bendrą mitybos suvartojimą.
Slenksčio efektas: Kada atsitiktinis vartojimas tampa žalingas
Tyrimai rodo, kad egzistuoja kritinė vartojimo riba, kurią peržengus saldūs gėrimai pradeda bloginti kognityvines funkcijas. Tyrimai rodo, kad 14 dienų iš eilės kasdien suvartojant daugiau kaip 500 ml gėrimų kognityvinės funkcijos pablogėja.
Dr. Samanta Čen (Samantha Chen), pagrindinė tyrėja, aiškina: „Mes pastebėjome minimalų poveikį žemiau šios ribos. Tačiau viršijus šią ribą, kiekviena papildoma porcija per šešis mėnesius sumažina IQ 1,2 balo.”
Ši riba šiek tiek skiriasi priklausomai nuo amžiaus, svorio ir medžiagų apykaitos veiksnių. Vaikai pasižymi didesniu pažeidžiamumu, jiems kognityvinis poveikis pasireiškia esant mažesniam suvartojimo kiekiui nei suaugusiesiems. Svarbu tai, kad pertraukiamas vartojimas su kelių dienų pertraukomis sušvelnina neigiamą poveikį, palyginti su kasdieniniu vartojimu.
Ilgalaikės pasekmės visuomenės sveikatos politikai
Ilgalaikės pasekmės visuomenės sveikatos politikai
Šiuo metu išsivysčiusių šalių politikai patiria vis didesnį spaudimą spręsti saldžiųjų gėrimų vartojimo problemą pasitelkiant reguliavimo sistemas. Kognityvinio poveikio rezultatai sustiprina argumentus dėl cukraus mokesčių, įspėjamųjų etikečių ir rinkodaros apribojimų, kurie jau taikomi tokiose šalyse kaip Meksika ir Jungtinė Karalystė.
Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai pabrėžia kruopščius metodus: švietimo kampanijas, atkreipiančias dėmesį į kognityvinę riziką, subsidijuojamas sveikesnes alternatyvas mažas pajamas gaunančiose bendruomenėse ir intervencines priemones mokyklose. Sveikatos priežiūros sistemos turi būti pasirengusios galimiems ilgalaikiams neurologinės pagalbos poreikiams.
Kai kuriose jurisdikcijose greta esamų įspėjimų apie diabetą ir nutukimą dabar svarstomi ir pranešimai apie kognityvinę sveikatą, o tai reiškia reikšmingą pokytį saldžiųjų gėrimų reguliavimo ir visuomenės suvokimo srityje.
Pramonės reakcija į mitybos neurologijos tyrimą
Pramonės atsakymas į mitybos neurologijos tyrimą
Gėrimų gamintojai greitai paneigė tyrimo, kuriame saldūs gėrimai siejami su sumažėjusiomis pažinimo funkcijomis, rezultatus. Pramonės atstovai nurodė metodologinius trūkumus ir pabrėžė, kad tyrime nenustatytas priežastinis ryšys.
Amerikos gėrimų asociacija išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad kognityviniam vystymuisi įtakos turi daugybė veiksnių. Jos atstovas spaudai pažymėjo: „Šis vienintelis tyrimas prieštarauja dešimtmečius atliekamiems tyrimams, kurie rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp saldintų gėrimų ir intelekto rodiklių.”
Kelios bendrovės paskelbė didinančios finansavimą nepriklausomiems mitybos tyrimams ir tuo pat metu pradėjo kampanijas, reklamuojančias savo mažai cukraus turinčias alternatyvas. Pramonės lyderiai paragino bendradarbiauti su mokslininkais ir visuomenės sveikatos pareigūnais, kad būtų parengtos išsamesnės mitybos gairės.
Praktinės alternatyvos ir žingsniai kognityvinėms funkcijoms atkurti
Nors pramonės atstovai nesutinka su išvadomis, sveikatos ekspertai rekomenduoja keletą įrodymais pagrįstų būdų, kaip sušvelninti galimą saldintų gėrimų poveikį kognityvinėms funkcijoms.
Dr. Sarah Linden iš Harvardo medicinos mokyklos siūlo saldžius gėrimus palaipsniui keisti vandeniu, nesaldinta arbata arba vaisiais pagardintu vandeniu. „Net ir nedidelis sumažinimas gali duoti naudos”, – pažymi ji.
Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas gali padėti atkurti kognityvines funkcijas. Mitybos specialistas Markas Evansas rekomenduoja Viduržemio jūros regiono dietą, kurioje gausu antioksidantų smegenų sveikatai palaikyti.
Vaikams ekspertai pataria riboti saldžių gėrimų prieinamumą ir namuose bei mokykloje siūlyti sveikesnes alternatyvas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galima visiškai panaikinti cukrinių gėrimų kognityvinę žalą?
Tyrimai apie saldžiųjų gėrimų kognityvinių funkcijų pažeidimų grįžtamumą vis dar nėra vienareikšmiai. Nors kai kurios kognityvinės funkcijos gali pagerėti, sumažinus cukraus vartojimą, visiškas pagerėjimas priklauso nuo veiksnių, įskaitant vartojimo trukmę, bendrą sveikatos būklę ir neuroplastiškumo gebėjimą.
Ar dietiniai gazuoti gėrimai ir dirbtiniai saldikliai yra vienodai žalingi?
Dirbtinių saldiklių ir dietinių gazuotų gėrimų tyrimai rodo nevienareikšmiškus kognityvinio poveikio rezultatus. Nors juose nėra įprastiems gazuotiems gėrimams būdingo cukraus kiekio, kai kurie tyrimai rodo galimą poveikį medžiagų apykaitai. Norint padaryti galutines išvadas, reikia atlikti daugiau ilgalaikių tyrimų.
Kaip greitai pasireiškia kognityvinis poveikis pavartojus saldžiųjų gėrimų?
Saldžiųjų gėrimų kognityvinis poveikis gali pasireikšti per 30-60 minučių po vartojimo. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant gėrimus laikui bėgant poveikis kaupiasi, o lėtinis vartojimas gali sukelti didesnius ilgalaikius kognityvinius sutrikimus nei ūmus vartojimas.
Ar genetika turi įtakos su cukrumi susijusiam kognityvinių funkcijų pablogėjimui?
Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos individualiam polinkiui į su cukrumi susijusį pažinimo funkcijų pablogėjimą. Tam tikri genetiniai pokyčiai turi įtakos cukraus apykaitai, jautrumui insulinui ir uždegiminėms reakcijoms į su maistu gaunamą cukrų, todėl kai kurie asmenys gali būti labiau pažeidžiami nei kiti.
Ar vaikai yra jautresni šiam kognityviniam poveikiui nei suaugusieji?
Dėl besivystančių smegenų vaikai iš tiesų gali būti jautresni su cukrumi susijusiam kognityviniam poveikiui. Jų nerviniai takai dar tik formuojasi, todėl jie gali būti jautresni cukraus vartojimo sukeltiems sutrikimams nei suaugusieji.
