Lietuvos sodininkai ir namų savininkai susiduria su vis didėjančia kenkėjų problema, kuri atrodo nesustabdoma savo pasiryžimu įsiveržti į sodus ir kiemus. Kurkliai sukelia tikrą chaosą stebindami savo gebėjimu prasiskverbti net pro armavimo tinklelių barjerus, kurie įprastai sulaikytų kitus kenkėjus.
Nenuilstantys Lietuvos sodų tuneliuotojai
Šie neįprasti vabzdžiai su išskirtinėmis kastuvėlio formos priekinėmis kojomis ir tvirtais kūnais pelnė baisų reputaciją tarp sodininkų. Lietuvių tautosakoje kurklys net vadinamas „devyniamisliu”, tikint, kad jo devintoji mintis yra pavojingiausia. Ši kultūrinė reikšmė užsimena, kaip ilgai šie padarai vargina vietinius ūkininkus ir sodininkus.
Šiuos kenkėjus ypatingai problematiškais daro jų nepaprasti tuneliavimo gebėjimai. Skirtingai nuo įprastų žiogų, kurie šokinėja virš žemės, kurkliai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia po žeme išplėstose tunelių sistemose, kurios gali nusidriekti 3-6 metrus ir pasiekti iki 75 centimetrų gylį. Jų galingos, kastuvo formos priekinės kojos veikia kaip efektyvūs kasimo įrankiai, leidžiantys jiems judėti per dirvožemį neįtikėtinu greičiu ir atkaklumu.
Nesustabdoma jėga: barjerų įveikimas
Labiausiai sodininkus frustruojantis aspektas yra tai, kad armavimo tinkleliai, kurie efektyviai blokuoja daugumą kitų sodo kenkėjų, atrodo, kelia mažai iššūkių ryžtingiems kurkliams. Šie išradingi vabzdžiai randa plyšius tinklelyje arba tiesiog kasa gilesnius tunelius po juo, galiausiai prasiskverbdami iki branginamų sodo augalų. Pranešimai iš sodininkų visoje Lietuvoje rodo, kad nepaisant įvairių barjerų, įskaitant plastikines dangas ir armavimo tinklelius, kurkliai ir toliau pasirodo tarsi magijos dėka.
Vienas sodininkas iš Vilniaus pasakojo: „Prieš pridėdamas dirvožemio, ištiesiau armavimo tinklelį per visą daržovių sodą, manydamas, kad tai sulaikys kurklius. Per dvi savaites radau tunelius visur. Jie arba rado mažus tarpus, arba prasiskverbė pro tinklelio angas – atrodo, niekas jų nesustabdo!”
Niokojantis poveikis sodams
Kurklių daroma žala yra daugialypė ir rimta. Kasdami tunelius tiesiai po dirvožemio paviršiumi, jie sutrikdo šaknų sistemas ir išrauna augalus, palikdami juos pažeidžiamus išdžiūvimui. Tuneliavimas sukuria mažus kauburėlius ir gūbrelius visame sode ir vejoje, todėl žemė po kojomis jaučiasi korėta ir nestabili.
Be fizinio sutrikdymo, kai kurios kurklių rūšys taip pat maitinasi tiesiai augalų šaknimis ir ūgliais, sukeldamos plačiai paplitusį augalų žuvimą paveiktose vietose. Jauni daigai yra ypač pažeidžiami, dažnai per naktį pradingsta soduose su gausiu užkrėtimu. Iki vėlyvo vasaros sezono, kumuliatyvus jų tuneliavimo ir maitinimosi efektas gali paversti klestinčius sodo plotus dėmėtomis, rudomis dykumomis.
Dar labiau frustruojanti yra antrinė žala, atsirandanti, kai plėšrūnai, tokie kaip paukščiai, usūriniai šunys ir kiti gyvūnai, kasa žemę ieškodami kurklių maistui, dar labiau sutrikdydami sodo lysves ir vejas.
Sezoniniai invazijos modeliai
Kurklių invazija seka nuspėjamus sezoninius modelius, apie kuriuos sodininkai turėtų žinoti. Lietuvoje suaugę kurkliai išlenda iš savo žiemos slėptuvių, kai pavasarį įšyla dirvožemis, paprastai balandžio ar gegužės mėnesiais. Patinai pradeda savo išskirtinį čirškimą, pritraukdami poras, garsas, kuris įspėja atidžius sodininkus apie jų buvimą.
Po poravimosi patelės kasa 10-30 centimetrų gilyn į drėgną dirvožemį ir padeda nuo 100 iki 350 kiaušinėlių. Šie išsirita per 10-20 dienų, išleisdami jaunas nimfas, kurios nedelsiant pradeda kasti tunelius ir maitintis. Populiacija sprogsta vasarą, o didžiausia žala pasireiškia nuo vėlyvo rugpjūčio iki spalio, kai nimfos tampa didesnės ir labiau griaunančios.
