Medicininiai tyrimai rodo, kad tam tikros gėlių arbatos gali būti itin naudingos širdies, kraujagyslių ir odos sveikatai. Pavyzdžiui, hibiskų arbata, slopindama angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), gali sumažinti kraujospūdį vidutiniškai 7,6/3,5 mmHg. Chrizantemų arbata padeda sumažinti sistolinį spaudimą iki 5–8 mmHg. Rožių žiedlapių arbata skatina kraujagyslių elastingumą ir apsaugo nuo mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidacijos.
Tuo pat metu ramunėlių, jazminų ir hibiskų arbatos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda sulėtinti odos senėjimo procesus. Šie augaliniai junginiai vis dažniau pripažįstami ne tik tradicinėje, bet ir šiuolaikinėje medicinoje – kaip vertinga priemonė papildyti įprastinį gydymą.
Gėlių arbatos ir kraujotakos sistema: ką sako mokslas
Daugelyje mokslinių tyrimų nurodoma, kad tam tikros gėlių arbatos gali teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Hibiskų arbata, remiantis klinikiniais duomenimis, mažina kraujospūdį vidutiniškai 7,6/3,5 mmHg. Gudobelių žieduose esantys procianidinai padeda stiprinti širdies raumens susitraukimus ir išplečia vainikines kraujagysles.
„Journal of Ethnopharmacology“ žurnale publikuoti duomenys rodo, kad ramunėlių arbata mažina uždegimo žymenis, susijusius su širdies ligomis. Polifenoliai, gausiai esantys rožių žiedlapių arbatoje, slopina MTL oksidaciją – vieną pagrindinių aterosklerozės vystymosi veiksnių.
Chrizantemų arbata: natūralus kraujospūdžio reguliavimas
Kardiologai, dirbantys integracinės medicinos srityje, pažymi chrizantemų arbatos svarbą palaikant stabilų kraujospūdį. Joje esantys flavonoidai bei kalis veikia sinergiškai: plečia kraujagysles ir turi švelnų diuretinį poveikį.
Dr. Helen Chen iš Ramiojo vandenyno medicinos centro pabrėžia, kad reguliariai vartojama chrizantemų arbata gali sumažinti sistolinį spaudimą nuo 5 iki 8 mmHg. Ji taip pat pasižymi vėsinamosiomis savybėmis ir padeda mažinti arterijų uždegimą bei standumą.
Rekomenduojama: 2–3 puodeliai chrizantemų arbatos per dieną tarp valgymų, verdant džiovintus žiedus 5–7 minutes.
Hibiskai: klinikiniai duomenys apie poveikį širdies sveikatai
Hibiscus sabdariffa – vienas iš geriausiai ištirtų augalų širdies ir kraujagyslių sveikatai. Atsitiktinių imčių tyrimai rodo, kad jis padeda sumažinti sistolinį spaudimą 7–10 mmHg, o diastolinį – 3–5 mmHg per 2–6 savaites.
Hibiskuose esantys antocianinai ir polifenoliai slopina AKF ir skatina azoto oksido gamybą, taip gerindami arterijų elastingumą. Be to, tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali sumažinti MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį iki 8 %, todėl tai ypač naudinga sergantiesiems metaboliniu sindromu.
Rožių žiedlapiai: arterijų elastingumo palaikymas
Rožių žiedlapių arbata pasižymi gebėjimu didinti kraujagyslių elastingumą per kelis mechanizmus. Flavonoidų junginiai skatina kolageno sintezę, mažina uždegimą ir palaiko endotelio funkciją.
Be to, arbatoje esantys polifenoliai ne tik mažina MTL oksidaciją, bet ir skatina azoto oksido išsiskyrimą – svarbų elementą kraujagyslių tonusui. Reguliarus vartojimas gali būti itin naudingas tiems, kurių arterijos jau rodo standėjimo požymius, taip papildant tradicinį gydymą.
Odos sveikata: kaip gėlių antioksidantai veikia iš vidaus
Gėlių arbatos teigiamai veikia ne tik širdį, bet ir odą. Skirtingai nei paviršinės kosmetikos priemonės, šių augalų antioksidantai prasiskverbia giliau – į dermos sluoksnius – ir neutralizuoja laisvuosius radikalus.
Ramunėlės, jazminai ir hibiskai padeda sumažinti hiperpigmentaciją, pagerina odos elastingumą bei drėgmės barjerą. Tyrimai rodo, kad per 8–12 savaičių matomas sumažėjusių raukšlelių ir pagerėjusios odos tekstūros efektas.
Rekomenduojama: 2–3 puodeliai per dieną ir atvėsinta arbata – kaip tonikas veidui.
Gėlių arbatos kaip kasdienė sveikatingumo praktika
Nors keisti įpročius gali būti sunku, gėlių arbatos įtraukimas į kasdienybę – paprastas ir malonus būdas palaikyti sveikatą. Pradėkite nuo vieno puodelio ryte arba vakare, ypač streso metu.
Dėmesingas arbatos paruošimo ir gėrimo ritualas (10–15 minučių per dieną) tampa ne tik sveikatos, bet ir psichologinės gerovės praktika. Skirtingų rūšių kaitaliojimas per savaitę padeda gauti įvairių fitocheminių medžiagų. Efekto tikėkitės po 3 savaičių reguliaraus vartojimo.
Gėlių arbatos ir vaistai: būtinas atsargumas
Nors gėlių arbatos yra natūralios, jos gali sąveikauti su receptiniais vaistais. Hibiskai gali sustiprinti vaistų nuo kraujospūdžio poveikį, o ramunėlės – padidinti kraujavimo riziką, jei vartojami antikoaguliantai.
Ypač atsargiai reikėtų vartoti jonažolių arbatą – ji mažina daugelio vaistų, įskaitant antidepresantus ir kontraceptikus, veiksmingumą. Gydytojai rekomenduoja tarp arbatos ir vaistų vartojimo daryti bent 2 valandų pertrauką.
Prieš įtraukdami gėlių arbatas į savo rutiną, pasitarkite su gydytoju – ypač jei jau vartojate vaistus.
Kaip ruošti arbatas, kad gautumėte didžiausią naudą
Paruošimo būdas turi lemiamą reikšmę – netinkama temperatūra ar mirkymo trukmė gali sunaikinti veikliąsias medžiagas. Ramunėlėms tinka verdantis (100 °C) vanduo, o jazminams – apie 79 °C, kad neišnyktų subtilūs flavonoidai.
Hibiskams reikia 5–7 minučių, kad išsiskirtų antocianinai. Levandos išskiria eterinius aliejus jau po 3–4 minučių. Naudokite stiklinius arba keraminius indus ir uždenkite puodelį – tai išsaugo lakias, gydomąsias medžiagas.
Ne tik gerti – išoriniai naudojimo būdai odos priežiūrai
Gėlių arbatos nauda neapsiriboja vien gėrimu. Atvėsinta ramunėlių arbata ramina sudirgusią odą, rožių žiedlapių užpilas veikia kaip natūralus tonikas, mažinantis poras ir subalansuojantis odos pH.
Medetkų kompresai skatina gijimą ir mažina randų atsiradimą. Hibiskų arbata, kurioje gausu alfa-hidroksirūgščių, švelniai šveičia ir skatina kolageno gamybą.
Naudokite tik ekologiškas žaliavas. Atvėsintą arbatą laikykite šaldytuve – iki 3 dienų. Naudojant reguliariai, rezultatai matomi jau po kelių savaičių.
