Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad organinė mėsa, ypač kepenys, yra maistinių medžiagų šaltinis, pranokstantis daugelį daržovių. Jautienos kepenyse vitamino A, B12, geležies ir vario yra nepalyginamai daugiau nei augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, kopūstuose. Nepaisant šių privalumų, nuo XX a. vidurio organinės mėsos vartojimas smarkiai sumažėjo dėl kultūrinių pokyčių ir klaidingų įsitikinimų apie skonį ir saugumą. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina išskirtinę kepenų vertę gerinant vitaminų kiekį, kognityvines funkcijas ir uždegimo žymenis. Tiesa apie šį pamirštą supermaistą meta iššūkį tradicinei mitybos išminčiai.
Stebinantis organų mėsos maistingumas
Daugelis mitybos specialistų ir sveikatos ekspertų ėmė iš naujo vertinti organų mėsą kaip išskirtinį pagrindinių maistinių medžiagų šaltinį. Kepenyse, širdyje ir inkstuose yra daug daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų nei raumenų mėsoje ir daugelyje daržovių.
Vienoje jautienos kepenų porcijoje yra daugiau kaip 600 % rekomenduojamos vitamino A paros normos, 1 000 % vitamino B12, daug folio rūgšties, geležies ir cinko. Be to, organinėje mėsoje gausu kofermento Q10, cholino ir seleno.
Šie maistinių medžiagų šaltiniai yra labai naudingi imuninei funkcijai, smegenų sveikatai ir energijos gamybai – jų biologinis prieinamumas ir maistinių medžiagų tankis dažnai pranoksta augalinės kilmės alternatyvas.
Kodėl kepenys pranoksta lapinius kopūstus: maistinių medžiagų palyginimas
Lyginant kepenų ir lapinių kopūstų maistinių medžiagų profilius, skirtumai tampa akivaizdūs. Kepenėlėse yra nepaprastai daug vitamino A– 100 g jautienos kepenų yra 53 400 TV, o kopūstuose – 9 990 TV.
Kepenėlėse yra daugiau vitamino B12 (59,3 μg, palyginti su pėdsakais), geležies (6,5 mg, palyginti su 1,5 mg) ir vario (9,8 mg, palyginti su 1,5 mg). Kepenėlėse taip pat yra visaverčių baltymų su visomis būtinomis aminorūgštimis.
Kopūstai turi daugiau vitamino K ir kalcio, o kepenys – daugiau folio rūgšties, cholino ir seleno. Daugelis mitybos specialistų pripažįsta, kad kepenys gramas į gramą turi daugiau biologiškai įsisavinamų maistinių medžiagų nei dauguma augalinių maisto produktų.
Istorinis poslinkis: kaip organinė mėsa išėjo iš populiarumo
Nepaisant geresnių maistinių savybių, XX a. viduryje organinė mėsa palaipsniui išnyko nuo amerikiečių pietų stalo. Šis pokytis sutapo su pokario gerove, todėl vartotojai galėjo rinktis brangesnius raumenų gabalus, o ne ekonomiškus organus.
Šią tendenciją dar labiau paspartino maisto gamybos industrializacija. Kai prekybos centrai pakeitė vietinius mėsininkus, įprasta tapo fasuota raumenų mėsa. Rinkodaros kampanijos organinę mėsą vaizdavo kaip prastesnį pasirinkimą taupiems žmonėms.
Prisidėjo ir kultūriniai veiksniai, nes imigrantai asimiliavosi su amerikiečių mitybos įpročiais. Vėlesnės kartos prarado tradicines tokių produktų, kaip kepenys, inkstai ir širdis, ruošimo žinias – taip atsirado kartų atotrūkis, kuris išliko iki šių dienų.
Kultūrinės kliūtys ir šiuolaikiniai klaidingi įsitikinimai apie kepenų vartojimą
Praradus tradicines žinias apie maistą, šiuolaikinėje amerikiečių kultūroje atsirado daug klaidingų įsitikinimų apie kepenų vartojimą. Daugelis amerikiečių mano, kad kepenys yra neskanios arba nesaugios, remdamiesi nuogąstavimais dėl toksinų kaupimosi– tai mokslinis klaidingas kepenų funkcijos supratimas. Nors šis organas filtruoja toksinus, jis jų nekaupia.
Kitos kliūtys – tai nežinojimas, kaip paruošti maistą, nes gaminimo būdai turi tiesioginės įtakos skoniui ir tekstūrai. Be to, šiuolaikiniai vartotojai dažnai maisto produktus renkasi remdamiesi mitybos redukcionizmo principu, t. y. orientuodamiesi į atskiras maistines medžiagas, o ne į sveikus maisto produktus. Šiuo požiūriu nepripažįstamas pilnas kepenų maistinis profilis, kuriame yra sinergetinių junginių, veikiančių kartu, kad palaikytų idealią sveikatą.
Medicininiai įrodymai: Ką moksliniai tyrimai sako apie reguliarų organinės mėsos vartojimą
Daugybė klinikinių tyrimų patvirtina, kad reguliarus organų mėsos, ypač kepenų, vartojimas žmonių mityboje turi išskirtinę maistinę vertę. Žurnale „Journal of Clinical Nutrition” paskelbti tyrimai rodo, kad kas savaitę vartojant kepenis pagerėja vitamino D apykaita ir sumažėja uždegimo žymenų.
2019 m. atlikto longitudinio tyrimo metu buvo stebimi 85-113 g kepenų per savaitę suvartojantys asmenys ir nustatyta, kad, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, reikšmingai pagerėjo B12 būklė, geležies kiekis ir kognityvinės funkcijos. Be to, tyrimai rodo, kad kepenų vartojimas gali būti naudingas skydliaukės funkcijai dėl jose esančio seleno ir cinko.
Medikai pabrėžia, kad kepenų reikia vartoti saikingai, rekomenduodami 113-227 g per savaitę, kad būtų gauta kuo daugiau naudos ir išvengta galimų problemų, susijusių su vitamino A kaupimusi.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti kepenis į savo mitybą
Nors daugelis žmonių pripažįsta kepenų maistinę naudą, jas įtraukti į kasdienį maistą vis dar sudėtinga tiems, kurie nėra įpratę prie savito kepenų skonio ir tekstūros. Specialistai rekomenduoja pradėti nuo švelnaus skonio vištienos kepenėlių pašteto, tepamo ant pilno grūdo krekerių, arba įmaišyti nedidelį kiekį trintų kepenėlių į maltos mėsos patiekalus, pavyzdžiui, mėsos kukulius ar mėsainius.
Aštraus skonio nevengiantiems žmonėms kepenys gali būti paslėptos gausiuose troškiniuose, čili ar makaronų padažuose, kuriuose kiti stiprūs ingredientai paslepia kepenų skonį. Išdžiovintų kepenų papildai yra patogi alternatyva tiems, kurie negali pakęsti skonio, bet vis tiek nori maistinės naudos. Tinkami paruošimo būdai, pavyzdžiui, prieš tai kepenis pamirkius piene, gali gerokai sumažinti jų stiprų skonį.
Dažniausiai kylančių rūpesčių sprendimas: Sunkieji metalai, toksinai ir organų kokybė
Nepaisant kepenų maistinės vertės, daugelis sveikata besirūpinančių vartotojų nesiryžta jų įtraukti į savo mitybą dėl susirūpinimo sunkiaisiais metalais ir toksinais.
Nors šie nuogąstavimai suprantami, juos galima sušvelninti atidžiai renkantis kepenis. Ekspertai rekomenduoja rinktis žole šertų, ganyklose augintų gyvulių, kurie nebuvo veikiami antibiotikais ar hormonais, kepenis. Skirtingai nuo raumenų mėsos, kepenys filtruoja toksinus, bet jų nekaupia – šią funkciją atlieka riebalinis audinys ir kiti organai.
Labai svarbu kokybė. Geros reputacijos mėsininkai ir ūkiai paprastai pateikia informaciją apie savo auginimo praktiką. Tiems, kurie vis dar nerimauja, mažesnės porcijos, vartojamos rečiau, gali suteikti maistinės naudos ir sumažinti galimą riziką.
