Medicinos ekspertai nurodo penkias galimas rytinio apetito praradimo priežastis: cirkadinio ritmo sutrikimai, veikiantys alkio hormonus, padidėjęs streso lygis, nukreipiantis kraujotaką nuo virškinimo, šalutinis vaistų, įskaitant daugelį antidepresantų ir stimuliatorių, poveikis, pagrindinės virškinimo ligos, tokios kaip GERL ar IBS, ir prasta miego kokybė, keičianti medžiagų apykaitos funkcijas. Nuoseklus miego režimas, streso valdymas ir konsultacijos su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl vaistų gali padėti atkurti normalų rytinio alkio režimą. Šių veiksnių supratimas suteikia vertingų įžvalgų, kaip spręsti šią dažną problemą.
Cirkadinio ritmo sutrikimai
Kaip organizmo vidinis laikrodis veikia rytinį apetitą? Organizmo cirkadinis ritmas reguliuoja hormonų gamybą, įskaitant hormonus, kurie kontroliuoja alkį.
Šio natūralaus ciklo sutrikimai gali slopinti rytinį apetitą. Kai sutrinka cirkadinis ritmas – dėl pamaininio darbo, vėlavimo ar nereguliaraus miego režimo – atsibudus organizmas gamina mažiau grelino (alkio hormono). Kartu gali pakisti ir kortizolio kiekis, kuris natūraliai pasiekia aukščiausią lygį ryte ir skatina apetitą.
Dėl šios desinchronizacijos gali vėluoti alkio signalai, todėl pusryčiai tampa nepatrauklūs. Nuoseklus miego ir budrumo laikas padeda normalizuoti šiuos hormonus ir palaipsniui atkurti rytinį apetitą.
Padidėjęs streso hormonų kiekis
Nors kortizolis minimas dėl cirkadinio ritmo, jis atlieka dar svarbesnį vaidmenį slopinant rytinį apetitą, kai jo kiekis yra nuolat padidėjęs. Nuolatinis stresas gali sutrikdyti normalią kortizolio struktūrą ir sukelti nuolatinį jo kiekį, kuris signalizuoja organizmui, kad jis turi išlikti „kovos arba bėgimo” režime.
Ši streso reakcija pirmenybę teikia neatidėliotinoms išgyvenimo funkcijoms, o ne virškinimui. Organizmas nukreipia kraujotaką nuo virškinimo sistemos, sulėtėja žarnyno motorika ir sumažėja alkio signalai. Be to, streso hormonai gali tiesiogiai veikti alkį reguliuojančius hormonus, tokius kaip grelinas ir leptinas.
Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nerimo sutrikimus ar prastą miego kokybę, dažnai praneša apie ryte labai sumažėjusį apetitą, nes jų organizmas išlieka streso veikiamas.
Šalutinis vaistų poveikis
Šalutinis vaistų poveikis
Įvairūs vaistai gali smarkiai paveikti rytinį apetitą, dažnai įvardijami kaip dažnas šalutinis poveikis, kurio pacientai nepastebi. Antidepresantai, ypač SSRI, gali sukelti pykinimą ir sumažėjusį alkį anksti ryte.
Panašiai ir stimuliuojamieji vaistai, skiriami ADHD gydyti, paprastai slopina apetitą, o jų poveikis labiausiai pasireiškia po rytinių dozių vartojimo.
Vaistai nuo skausmo, antibiotikai ir kraujospūdį mažinantys vaistai taip pat gali sukelti rytinį apetito sutrikimą dėl įvairių mechanizmų. Kai kurie vaistai keičia skonio suvokimą, todėl maistas atrodo mažiau patrauklus.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja apetitą slopinančius vaistus vartoti su maistu, kai tai įmanoma, koreguoti dozavimo grafiką arba ištirti alternatyvius gydymo būdus, jei rytinis alkio slopinimas labai paveikia mitybą ar gyvenimo kokybę.
Pagrindinės virškinimo sąlygos
Keletas pagrindinių virškinimo sutrikimų gali smarkiai pabloginti rytinį apetitą, dažnai jie yra paslėpti nuolatinio pusryčių vengimo kaltininkai.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) dažniausiai sukelia rytinį pykinimą, kai skrandžio rūgštis miego metu keliauja aukštyn. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) gali sukelti ankstyvą pilvo diskomfortą, kuris slopina alkio signalus. Gastroparezė– būklė, dėl kurios sulėtėja skrandžio išsituštinimas, – gali sukelti ilgalaikį sotumo jausmą, trunkantį iki ryto.
Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono ir opinis kolitas, dažnai mažina rytinį apetitą dėl su uždegimu susijusio diskomforto. Prie to gali prisidėti ir tulžies pūslės sutrikimai, nes tulžies išsiskyrimo sutrikimai gali sukelti pykinimą, ypač po naktinio badavimo.
Miego kokybės ir trukmės poveikis
Miego kokybės ir trukmės poveikis
Prastas miego režimas smarkiai veikia rytinį apetitą, nes sutrinka organizmo hormonų, reguliuojančių alkį, veikla . Miego trūkumas didina grelino (alkio hormono) kiekį ir mažina leptino (sotumo hormono) kiekį, tačiau daugelis žmonių pabudę vis tiek jaučia apetito slopinimą.
Dr. Sarah Chen, miego specialistė, aiškina: „Nepakankamas arba fragmentiškas miegas keičia cirkadinius ritmus, todėl alkio signalai gali būti atidėti vėlesniam dienos laikui.” Tyrimai rodo, kad nuolat miegant trumpiau nei šešias valandas sumažėja rytinis maisto suvartojimas.
Kokybė taip pat svarbi kaip ir kiekybė. REM miego sutrikimai ypač paveikia medžiagų apykaitą ir virškinimo sistemos parengtį, todėl, pereinant iš miego į budrumą, negaunama alkio signalų.
