Arion lusitanicus, dar vadinamas ispaniškuoju šliužu, sparčiai plinta po Centrinę Europą. Tai viena invaziškiausių bestuburių rūšių mūsų regione, kelianti grėsmę ne tik augalams, bet ir naminiams gyvūnams. Lenkijos veterinarai ir ekologai jau skelbia pavojų – šie šliužai gali pernešti parazitus, pavojingus šunims, katėms ir laukinei faunai. Kas tai per organizmas, kaip jis veikia mūsų aplinką ir kokios pasekmės laukia, jei nesiimsime veiksmų?
Kilmė ir paplitimas
Arion lusitanicus pirmą kartą moksliškai aprašytas Ispanijoje, bet tikrasis jo „žygis“ po Europą prasidėjo apie 1980-uosius. Dėl švelnėjančio klimato, prekybos sodinukais ir organinių atliekų transportavimo, šliužas sėkmingai išplito į Prancūziją, Vokietiją, Čekiją, Lenkiją ir, pastaraisiais metais, pasiekė net Baltijos šalis.
Lenkijoje pirmieji masiniai atvejai užfiksuoti prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau 2024–2025 m. šliužų populiacija šoktelėjo iki kritinio lygio. Varmijos-Mozūrų ir Mažosios Lenkijos vaivadijose šliužai apgulė daržus, sodus, parkus ir net miesto teritorijas. Jie aktyvūs naktimis ir drėgnu oru, todėl po liūčių jų antplūdžiai tampa regimi plika akimi.
Ne tik augalų priešas
Paprastai šliužai laikomi žalingais dėl to, kad naikina daržoves, vaisius ir gėles. Tačiau Arion lusitanicus daro kur kas didesnį poveikį – jis yra parazitų pernešėjas. Naujausi tyrimai Lenkijos Gamtos instituto biologijos skyriuje rodo, kad apie 30–40 % šių šliužų organizmų yra užkrėsti parazitiniu nematodu Angiostrongylus vasorum – kirmėle, galinčia užkrėsti šunis.
Šis parazitas sukelia vadinamąją plaučių angiostrongiliozę, kuri gali pasireikšti dusuliu, nuovargiu, svorio kritimu, o sunkiais atvejais – mirtimi. Kirmėlė plinta, kai šuo netyčia suėda užkrėstą šliužą arba jo gleives, patekusias ant žolės, žaislų ar indų.
Ką sako veterinarai?
Lenkijos veterinarijos rūmai pastaruoju metu pastebi išaugusį kvėpavimo problemų atvejų skaičių tarp šunų pietiniuose regionuose. Pasak veterinarės dr. Anetos Zawadzkos, užkrėtimų priežastis dažnai nustatoma per vėlai, nes simptomai iš pradžių primena paprastą bronchitą.
Dar sudėtingesnė situacija kaimo vietovėse, kur gyvūnai laikomi lauke ir turi laisvą priėjimą prie augmenijos. Čia parazitų perdavimas per šliužų gleives tampa beveik neišvengiamas, jei nėra taikomos profilaktinės priemonės.
Ekologinis disbalansas
Be gyvūnų sveikatos grėsmės, Arion lusitanicus kelia didžiulį pavojų vietinėms rūšims. Dėl agresyvaus elgesio ir apetito, jie išstumia vietinius šliužus – pavyzdžiui, Arion rufus ir Limax maximus – taip trikdydami natūralias ekosistemas. Miškuose ir parkuose stebimas dramatiškas biologinės įvairovės sumažėjimas bestuburių grupėje.
Lenkijos biologai atkreipia dėmesį, kad problema tapo tiek ekologinė, tiek ūkinė – šliužai naikina uogynus, kopūstus, salotas, o jų gleivės gali pernešti grybelines infekcijas ir bakterijas, kenkiančias pasėliams.
Ar Lietuva yra pasirengusi?
Nors Lietuvoje Arion lusitanicus dar nėra tokio masto problema kaip Lenkijoje, pavieniai atvejai jau fiksuoti Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2025 m. pavasarį sulaukta daugiau nei 150 pranešimų apie neįprasto dydžio, oranžinės ar rudos spalvos šliužus.
Didžiausia rizika – pietvakarių Lietuvoje, ypač ūkininkų bendruomenėse, kur vyksta intensyvi prekyba sodininkystės produkcija su Lenkija. Specialistai ragina gyventojus būti budriems, rinkti pastebėtus egzempliorius į hermetiškus indus, juos identifikuoti ir apie radinius pranešti vietos savivaldybėms arba gamtos tyrimų įstaigoms.
Ką daryti?
Svarbiausia – neleisti invazijai įsitvirtinti. Lenkijos ekologai rekomenduoja šias priemones, kurios pritaikomos ir Lietuvoje:
Naudoti barjerus aplink lysves (pelenai, smėlis, kiaušinių lukštai).
Rinkti šliužus rankomis (naudoti pirštines) ir sunaikinti humaniškai – pavyzdžiui, per šaldymą.
Vengti palikti gyvūnų maistą ar dubenėlius lauke.
Kruopščiai plauti daržoves, surinktas iš atviro grunto.
Informuoti kaimynus – svarbus bendruomeninis atsakas.
Jeigu šuns ar katės elgesys pasikeitė, pastebimas nuovargis, dusulys ar kosulys – būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarą ir paminėti galimą kontaktą su šliužais.
Ar situacija dar valdoma?
Lenkijos patirtis rodo, kad jeigu nebus imtasi sisteminių priemonių, šliužų invazija taps sunkiai suvaldoma. Miestuose prireikė net savivaldybių įsikišimo – kai kur valomi parkai, dalinamos informacinės skrajutės, vykdoma visuomenės švietimo kampanija.
Lietuva šiuo metu turi progą pasimokyti iš kaimynų klaidų ir imtis veiksmų anksčiau, nei šliužai taps kasdieniu reiškiniu kiekviename darže.
