Protiniai dantys – tretieji krūminiai dantys – mūsų protėviams buvo būtini, tačiau šiuolaikiniam žmogui jie dažnai kelia daugiau žalos nei naudos. Nors mūsų mityba pasikeitė, genetinis kodas vis dar liepia juos formuoti. Kodėl taip yra ir ką apie tai sako mokslas?
Trečiųjų krūminių dantų evoliucinė paskirtis
Protiniai dantys kadaise buvo būtina žmogaus virškinimo sistemos dalis. Senovės žmonės maitinosi žalia mėsa, šaknimis, riešutais ir kitais kietais, sunkiai kramtomais produktais. Didesni jų žandikauliai buvo pritaikyti turėti papildomų krūminių dantų, kurie padėjo efektyviai malti tokį maistą.
Maisto gaminimo pažanga ir minkštesnis racionas evoliuciškai pakeitė mūsų žandikaulio struktūrą – jis tapo mažesnis, tačiau genetinė informacija apie 32 dantis, įskaitant protinius, išliko. Dėl to dažnai šiems dantims tiesiog nebėra vietos.
Kaip protiniai dantys padėjo mūsų protėviams
Ankstesnėse žmonijos vystymosi stadijose protiniai dantys turėjo ir atsarginę funkciją – jie galėjo pakeisti pažeistus ar iškritusius kitus krūminius dantis, kai burnos higienos dar nebuvo. Tokia dantų perteklinė struktūra leido efektyviau kramtyti ir maitintis net netekus kelių dantų – tai buvo realus evoliucinis pranašumas.
Šiuolaikinė žandikaulio anatomija ir protinių dantų problemos
Šiuolaikinio žmogaus žandikaulis – žymiai siauresnis nei prieš tūkstančius metų. Jis tiesiog nebeturi fiziologinės vietos protiniams dantims. Tai lemia dažną jų neišdygimą arba netaisyklingą padėtį, dėl kurios kyla daugybė sveikatos problemų.
Archeologiniai duomenys rodo, kad priešistorinių žmonių palaikuose protinių dantų impakcija buvo reta – jų žandikauliai buvo platesni, dantys – išsidėstę taisyklingai. Dabartinis dantų susigrūdimas yra modernus reiškinys, susijęs su perdirbto maisto dominavimu.
Dažniausios komplikacijos, susijusios su protiniais dantimis
Iki 73 % jaunų suaugusiųjų patiria vienokių ar kitokių problemų, susijusių su protiniais dantimis. Dažniausios:
Impakcija – dantis neišdygsta ar dyla įstrižai.
Skausmas, patinimas, infekcijos.
Perikoronitas – aplinkinių dantenų uždegimas.
Cistos ir kaulo pažeidimas.
Dantų susigrūdimas, gadinantis ortodontinį rezultatą.
Dėl šių rizikų vien JAV kasmet pašalinama daugiau nei 10 milijonų protinių dantų.
Istorinis ir kultūrinis protinių dantų suvokimas
Istoriškai protinių dantų dygimas buvo laikomas brandos ženklu – būtent todėl jie vadinami „protiniais“. Dygsta jie įprastai 17–25 metų amžiaus, kai asmuo laikomas pasiekusiu suaugusiųjų etapą.
Kai kuriose kultūrose šie dantys net turėjo ritualinę ar simbolinę reikšmę. Tačiau šiuolaikinė medicina žiūri į juos kaip į nebereikalingą evoliucinę liekaną, dažnai keliančią sveikatos riziką.
Genetika: kodėl kai kuriems žmonėms protiniai dantys visai nesusiformuoja?
Genetiniai tyrimai rodo, kad protinių dantų formavimuisi įtakos turi PAX9 ir MSX1 genai. Maždaug 35 % žmonių bent vienas protinis dantis niekada nesusiformuoja – tai laikoma evoliuciniu prisitaikymu prie mažesnio žandikaulio.
Kai kurios populiacijos, ypač Azijoje, dažniau genetiškai paveldi protinių dantų trūkumą. Tai rodo, kad evoliuciškai žmonės jau pradeda „išsivaduoti“ iš šių nereikalingų dantų.
Gydymo būdai: nuo stebėjimo iki pašalinimo
Ne visi protiniai dantys kelia problemų. Jei jie auga tiesiai, turi vietos, nesukelia uždegimų – pakanka reguliarios kontrolės.
Tačiau dažniausiai prireikia:
Dalinės ekstrakcijos – kai šalinama tik virš dantenų esanti dalis.
Pilnos chirurginės ekstrakcijos – taikant vietinę ar bendrąją nejautrą.
Atsistatymas paprastai trunka 7–10 dienų, o komplikacijų galima išvengti laikantis gydytojo nurodymų.
Ar protiniai dantys išnyks ateityje?
Mokslininkai mano, kad ilgainiui žmonija gali visai nebeturėti protinių dantų. Kadangi šie dantys kelia daugiau problemų nei naudos, o jų trūkumas nekelia pavojų sveikatai, natūrali atranka palankesnė žmonėms, kuriems jie nesusiformuoja.
Vis dėlto dėl šiuolaikinės medicinos intervencijų natūrali atranka veikia silpniau, tad šis procesas gali užtrukti šimtus ar net tūkstančius metų.
