Sodininkystės pasaulyje kasdien įvyksta mažų stebuklų – vienas iš jų neseniai patraukė mūsų dėmesį. Šiltnamyje užfiksuota keista pomidoro žiedų formacija sukėlė diskusijas tarp augalų mylėtojų ir mokslininkų. Šis reiškinys, nors ir neįprastas, yra puiki proga pažvelgti giliau į augalų genetikos paslaptis.
Nuotraukoje matomas žiedas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip genetinė anomalija ar net hibridas tarp kelių žiedų. Tai nėra tipiškas pomidoro žiedas – jis daugiasluoksnis, lyg susispaudęs žiedų konglomeratas su keletu matomų piestelių ir kuokelių. Daugeliui patyrusių daržininkų toks vaizdas jau žinomas – tai reiškinys, vadinamas fasciacija.
Kas yra fasciacija?
Fasciacija (lot. fascia – juosta) – tai augalo augimo sutrikimas, kai stiebas, žiedas ar vaisius tampa neįprastos, deformuotos formos dėl ląstelių dalijimosi anomalijų augimo kūgyje. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių: genetinių mutacijų, bakterinių ar virusinių infekcijų, mechaninių pažeidimų ar net ekstremalių klimato sąlygų.
Pomidoruose fasciacija dažniausiai pasireiškia žieduose ar vaisiuose. Žiedai gali atrodyti tarsi „sulipę“ į vieną, o tokie vaisiai dažnai būna didesni nei įprasta ir keistos, netaisyklingos formos. Kartais tokie vaisiai vertinami kaip retenybė arba net gurmaniškas delikatesas.
Kodėl atsiranda tokie žiedai?
Šiuo atveju, kaip matyti nuotraukoje, augalo žiedas atrodo „mutavęs“ – tai gali būti rezultatas kelių susijusių veiksnių:
Genetinis polinkis – tam tikros pomidorų veislės, ypač paveldimos (angl. heirloom), yra linkusios į fasciaciją. Tai nėra klaida ar liga, o veikiau paveldimas bruožas.
Stresinės augimo sąlygos – temperatūrų svyravimai, per didelis azoto kiekis tręšiant ar netinkamas šviesos režimas gali paveikti augimo kūgelį ir išprovokuoti keistą žiedo formą.
Virusai ar bakterijos – tam tikri patogenai, pavyzdžiui, fitoplazmos, gali paveikti augalo augimo reguliavimą. Tačiau tokios infekcijos dažniau sukelia bendrą augalo silpnėjimą, o ne vienkartinius žiedų pokyčius.
ReklamaAugalų augimo hormonų disbalansas – kai kuriais atvejais neįprastas žiedų augimas susijęs su auksinų ar citokininų pusiausvyros sutrikimu.
Ką tai reiškia augintojui?
Fasciacija nebūtinai reiškia, kad augalas serga ar kad derlius bus prastas. Iš tiesų, kai kuriais atvejais tokie žiedai virsta didžiuliais, net keistos formos pomidorais, kuriuos sodininkai laiko vertingais dėl jų dydžio ir skonio. Tačiau yra ir kita pusė – tokie vaisiai kartais būna nevienodai sunokę, turi daug nelygumų, o jų laikymo trukmė trumpesnė.
Jeigu auginate pomidorus savo reikmėms ir jums patinka eksperimentuoti – toks žiedas gali būti puiki proga stebėti, kaip vystosi neįprastas vaisius. Jeigu esate komercinis augintojas – verta atkreipti dėmesį į dažnumą. Vienetinis atvejis – natūralus reiškinys, bet jeigu tokie žiedai ima dominuoti – tai gali signalizuoti apie aplinkos ar veislės problemą.
Ar verta palikti tokį žiedą?
Tai priklauso nuo jūsų tikslų. Jei norite išauginti neįprastos formos ar net rekordiškai didelį pomidorą – palikite jį. Jei jūsų tikslas – vienodo dydžio, lengvai realizuojami vaisiai – galbūt norėsite tokį žiedą pašalinti, kad augalas skirtų energiją kitiems, standartiniams vaisiams.
Be to, svarbu žinoti, kad dėl susiliejusių žiedų tokie vaisiai kartais būna tuščiaviduriai, turintys mažiau sėklų arba deformuoti viduje. Kai kurie pomidorų augintojai tokius vaisius laiko mažiau tinkamais konservavimui ar sėklų surinkimui.
Ar iš tokio žiedo galima gauti sėklų?
Nors iš tokio žiedo išaugęs vaisius gali atrodyti keistai, sėklos dažnai vis tiek būna gyvybingos. Tačiau jei fasciacija yra genetinė, šis bruožas gali būti perduotas palikuonims. Tai gali būti įdomu selekcininkams ar entuziastams, norintiems kurti naujas veisles, tačiau nerekomenduojama, jei jūsų tikslas – išlaikyti stabilų veislės grynumą.
Apibendrinimas
Jūsų užfiksuotas pomidoro žiedas – puikus gamtos įvairovės pavyzdys. Tokios formacijos primena, kad net pačiuose įprasčiausiuose daržo augaluose slypi paslaptingų genetinių mechanizmų. Ši neįprasta žiedo forma ne tik sužadina smalsumą, bet ir skatina atidžiau stebėti aplinką, domėtis augalų fiziologija bei genetika.
Ar tai atsitiktinė mutacija, ar genetinės linijos ženklas – tai sužinosime tik stebėdami tolimesnį žiedo vystymąsi. Viena aišku – sodininkystė kupina staigmenų, o kiekvienas neįprastas atvejis yra galimybė mokytis, stebėtis ir dalintis su kitais.
