Kai ant lėkštės garuoja cepelinas, o ant viršaus traška auksiniai spirgai, daugelis pajunta dvejopą jausmą – malonumą ir… kaltę. Tačiau ar tikrai reikia taip griežtai atsisakyti tradicinio skonio vardan mitybos taisyklių? Nauji požiūriai į sąmoningą valgymą rodo, kad net tokie riebūs malonumai kaip spirgai gali rasti vietą sveikame gyvenimo būde – jeigu žinote, kaip ir kada.
Spirgas – ne priešas, o prisiminimas
Spirgai – tai ne tik riebalų šaltinis. Tai ir vaikystės skoniai, ir kultūrinis paveldas. Jie primena apie šeimos susibūrimus, močiutės virtuvę ir sekmadienio pietus. Taigi, kaltės jausmas valgant spirgus gali būti ne tik fiziologinis (susijęs su kalorijomis), bet ir emocinis – nes vis dar gyvename tarp dviejų pasaulių: tradicinės virtuvės ir šiuolaikinės dietų kultūros.
Tačiau sąmoninga mityba moko neteisti maisto, o stebėti, kodėl mes jo norime, kada ir kaip jis mus veikia. Tai reiškia, kad spirgai nėra problema – problema yra santykis su jais.
Vieną kartą per savaitę – emocinė ir fiziologinė pusiausvyra
Riebus, traškus maistas, ypač jei jis stipriai sūrus, stimuliuoja dopamino išsiskyrimą – tai „malonumo“ neurotransmiteris, kuris priverčia mus jaustis gerai. Visiškai atsisakę mėgstamų patiekalų, kai kurie žmonės pradeda kompensuoti potraukį užkandžiaudami dažniau, saldžiau ar per daug.
Valgant spirgus kartą per savaitę, mes pasiekiame du tikslus:
palaikome ryšį su mėgstamu maistu,
ir nesugadiname bendro mitybos balanso.
Kai žmogus žino, kad spirgai bus sekmadienio meniu, jis gali visą savaitę valgyti subalansuotai, nebijodamas „nukrypti“. Tai – ne draudimas, o sąmoningas pasirinkimas.
Kaip integruoti spirgus be žalos kūnui
Kad spirgai netaptų organizmo našta, reikia ne tik riboti jų dažnį, bet ir pasirūpinti kitais maisto komponentais:
Daržovės: jei šalia spirgų yra fermentuotų kopūstų, raugintų agurkų ar burokėlių, organizmas lengviau virškins riebalus dėl natūralios fermentacijos bakterijų.
Lėkštės dydis: užuot dėję spirgus kaip pagrindą, naudokite juos kaip priedą – šaukštelį, ne saują.
ReklamaRiebalų kokybė: spirgus galima gaminti iš bekono ar lašinių be pridėtinių nitratų, ir naudoti saikingą kiekį druskos. Kuo paprastesnis produktas – tuo mažesnė apkrova kepenims.
Be to, šiek tiek judėjimo po sočių pietų (pvz., pasivaikščiojimas ar daržas) gali padėti greičiau susidoroti su riebalų virškinimu.
Ką sako mitybos specialistai?
Daugelis dietologų vieningai pripažįsta: maistas turi būti lankstus, ne dogmatiškas. Griežtos dietos neveikia ilguoju laikotarpiu – būtent todėl net į profesionaliai sudarytas mitybos programas įtraukiama „laisva diena“ ar „pageidaujamas patiekalas“.
Spirgai yra tobulas pavyzdys, kaip vienas patiekalas gali būti ir „cheat meal“, ir sielos ramybė. Tiesa, kai kuriems žmonėms su kepenų ar tulžies problemomis spirgai gali sukelti diskomfortą – todėl čia galioja viena taisyklė: klausykite savo kūno.
Mažiau kaltės – daugiau skonio
Kai valgote spirgus su kaltės jausmu, organizmas išskiria streso hormoną kortizolį – jis trikdo virškinimą, sukelia pūtimą ir net didina riebalų kaupimąsi. Priešingai – valgant sąmoningai, mėgaujantis, sėdint su šeima, neskubant – spirgai tampa ne problema, o dalis holistinės savijautos.
Valgymas yra ritualas, o ne skaičių žaidimas. Spirgas gali būti ne „nuodėmė“, o skonio akcentas, kuris primena apie ryšį su tradicijomis, su šeima ir su savimi.
Pabaigai
Spirgai nėra mitybos priešas. Jie yra skonio simbolis, kuris – vartojamas saikingai ir sąmoningai – gali papildyti sveiką gyvenimo būdą. Vieną kartą per savaitę – tai pakankamai retai, kad išliktų balansas, ir pakankamai dažnai, kad gyvenimas būtų skanus.
