Vonios vanduo pradeda trikdyti odos mikroflorą maždaug 40,5 °C temperatūroje, o esant 43,3 °C temperatūrai – smarkiai žūsta. Kritinė pavojaus zona yra 44,4-48,9 °C temperatūroje, todėl mikrobiomas smarkiai sunaikinamas. Skirtingos bakterijų rūšys yra skirtingai tolerantiškos karščiui, o kai kurios naudingos padermės sunyksta jau esant 42 °C temperatūrai. Ideali temperatūra odos mikrobiomo sveikatai išsaugoti yra 36-38 °C. Šios temperatūros ribos atskleidžia svarbius kasdienių maudymosi įpročių aspektus.
Mokslas apie jūsų odos mikrobų ekosistemą
Žmogaus odoje yra sudėtinga ir įvairi mikroorganizmų ekosistema, atliekanti svarbų vaidmenį palaikant odos sveikatą ir vientisumą. Šį mikrobiomą daugiausia sudaro bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie sudaro apsauginį barjerą nuo patogenų.
Įvairiuose kūno regionuose jo sudėtis skiriasi, o tam įtakos turi tokie veiksniai kaip sebumo gamyba, drėgmės lygis ir pH. Šie mikroorganizmai prisideda prie imuninės sistemos funkcijos, nes konkuruoja su kenksmingomis bakterijomis dėl išteklių ir gamina antimikrobinius junginius.
Tyrimai rodo, kad šios subtilios pusiausvyros sutrikimai gali sukelti įvairias odos ligas, įskaitant dermatitą, aknę ir padidėjusį jautrumą infekcijoms.
Šilumos slenkstis: Kada vanduo vonioje tampa destruktyvus
Nors maudymosi temperatūros pasirinkimą dažnai lemia asmeninis komfortas, moksliniais įrodymais nustatyta aiški terminė riba, kurią peržengus vandens temperatūra tampa kenksminga odos mikroflorai.
Tyrimai rodo, kad vandens temperatūra, viršijanti 40,5 °C, pradeda trikdyti subtilią žmogaus odos mikrobų pusiausvyrą. Esant 43,3 °C temperatūrai, mikrobai smarkiai žūsta, ypač naudingosios bakterijos, kurios saugo nuo patogenų.
Kritinė pavojaus zona yra 44,4-48,9 °C temperatūroje, kai per kelias minutes mikrobiomas smarkiai sunaikinamas.
Dauguma dermatologų rekomenduoja 36,7-37,8 °C vonios vandens temperatūrą, kad būtų išsaugota mikrobų įvairovė ir kartu veiksmingai nuvalyta oda.
Įvairių bakterijų rūšių jautrumas karščiui ant žmogaus odos
Ne visos odoje gyvenančios bakterijos vienodai reaguoja į šiluminį stresą, o tai paaiškina, kodėl temperatūros slenksčiai sudėtingai veikia mikrobų bendruomenes.
*Staphylococcus epidermidis*, žmogaus odoje gausiai paplitusi naudinga bakterija, pradeda nykti esant maždaug 42 °C temperatūrai, o atsparesnės rūšys, pavyzdžiui, *Micrococcus luteus*, gali ištverti iki 48 °C temperatūrą.
Gramneigiamos bakterijos, įskaitant *Pseudomonas* rūšis, paprastai pasižymi didesniu jautrumu karščiui, o jų populiacija pradeda mažėti nuo 40 °C temperatūros.
Svarbu tai, kad tyrimai rodo, jog reguliariai veikiant aukštesnei nei 43 °C vandens temperatūrai, selektyviai mažėja komensalinių bakterijų įvairovė, o karščiui atsparesni oportunistiniai patogenai gali daugintis, taip sutrikdydami natūralią odos antimikrobinės apsaugos sistemą.
Tyrimų rezultatai: Temperatūros poveikis naudingoms bakterijoms
Naujausi maudymosi temperatūros ir odos floros tyrimai pateikė įtikinamų įrodymų, kad ideali 37-40 °C vandens temperatūra išsaugo naudingųjų bakterijų įvairovę.
Žurnale „Journal of Dermatological Science” paskelbti tyrimai rodo, kad aukštesnėje nei 42 °C temperatūroje gerokai sumažėja Staphylococcus epidermidis, bakterijos, padedančios palaikyti odos pH pusiausvyrą, populiacija.
Ilgalaikiai tyrimai, kurių metu buvo stebimi tiriamųjų maudymosi įpročiai, parodė, kad nuolat maudantis aukštesnės nei 43 °C temperatūros vandenyje apsauginių Lactobacillus rūšių sumažėjo 31 %, palyginti su vidutinės temperatūros maudymosi mėgėjais.
Pažymėtina, kad naudingosios Propionibacterium padermės išliko palyginti stabilios žemesnėje nei 41 °C temperatūroje, tačiau sparčiai mažėjo pakartotinai veikiant aukštesnei temperatūrai.
Požymiai, kad jūsų maudymosi įpročiai kenkia jūsų odos mikrobiomui
Kadangi žmonės laikosi vis agresyvesnės higienos praktikos, keletas požymių gali rodyti, kad dėl netinkamų maudymosi įpročių sutrinka odos mikrobiomas.
Dažnai pirmiausia atsiranda nuolatinis sausumas ir niežulys, po to padidėja jautrumas anksčiau toleruotiems produktams. Pasikartojantys dermatologiniai susirgimai, tokie kaip egzemos paūmėjimas ar grybelių vešėjimas, rodo mikrobų pusiausvyros sutrikimą.
Oda, kuri po maudynių jaučiasi „švari”, paprastai rodo, kad per daug pašalinta apsauginių aliejų ir naudingųjų bakterijų.
Padidėjęs jautrumas infekcijoms, uždelstas nedidelių odos sužalojimų gijimas ar nepaaiškinamas paraudimas gali būti susijęs su pažeista mikrofloros įvairove.
Šie simptomai paprastai paūmėja, kai vandens temperatūra viršija 40,5 °C.
Tobulos pusiausvyros paieškos: Rekomendacijos dėl temperatūros
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ideali vonios vandens temperatūra yra 36-38 °C, kad būtų išsaugotas odos mikrobiomas ir kartu užtikrintas valymo veiksmingumas.
Ši vidutinė temperatūra padeda išlaikyti apsauginę rūgštinę mantiją ir kartu užtikrina pakankamą valymą.
Vanduo, kurio temperatūra viršija 40 °C, sutrikdo naudingųjų bakterijų populiaciją ir pašalina natūralius aliejus, o žemesnė nei 33 °C temperatūra gali nepakankamai pašalinti riebalus ir nešvarumus.
Asmenims, sergantiems jautria oda, pavyzdžiui, egzema ar psoriaze, rekomenduojama žemesnė temperatūra (35-36 °C).
Naudojant vonios termometrą užtikrinamas tikslumas.
Nardinimo trukmės apribojimas iki 15-20 minučių, neatsižvelgiant į temperatūrą, dar labiau apsaugo mikrobų įvairovę ir užtikrina maksimalią higienos naudą.
Maudymosi priedai, saugantys odos mikrobinę sveikatą
Maudymosi priedai, saugantys odos mikrobinę sveikatą
Daugumos įprastų vonios produktų sudėtyje yra šiurkščių ploviklių ir antimikrobinių medžiagų, kurios trikdo natūralų odos mikrobiomą. Tokie preparatai kartu su nešvarumais ir riebalais pašalina naudingąsias bakterijas ir gali sukelti odos ekosistemos disbiozę.
Keletas mikrobams palankių priedų siūlo alternatyvas. Koloidiniuose avižiniuose dribsniuose yra prebiotinių junginių, kurie maitina naudingąsias bakterijas.
Augaliniai aliejai, pavyzdžiui, kokosų ir alyvuogių aliejus, drėkina be antimikrobinio poveikio. Kai kurios molio rūšys palaiko mikrobų įvairovę ir kartu valo.
Vonios produktuose esantys probiotikai naudingąsias bakterijas patenka tiesiai ant odos paviršiaus. Prebiotikai, įskaitant įvairius augalų ekstraktus ir polisacharidus, selektyviai maitina naudinguosius mikroorganizmus.
Šie priedai padeda palaikyti mikrobų pusiausvyrą, nepaisant vonios vandens sukeliamo terminio streso.
Po karšto vandens poveikio pažeistos odos floros atkūrimas
Po karšto vandens poveikio pažeistos odos floros atkūrimas
Kai odos mikrobiomas sutrinka dėl maudymosi pernelyg karštame vandenyje, specialūs atkūrimo protokolai gali padėti atkurti mikrobų pusiausvyrą. Po maudynių karštame vandenyje, naudojant daug probiotikų turinčias drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra Lactobacillus arba Bifidobacterium padermių, į odos paviršių gali vėl patekti naudingųjų bakterijų.
Mitybos priemonės, įskaitant fermentuotus maisto produktus ir prebiotikų skaidulas, palaiko sisteminę mikrobiomo sveikatą ir netiesiogiai veikia odos florą. Tyrimai rodo, kad 48-72 valandų pertraukos tarp karštų vonių leidžia iš dalies natūraliai rekolonizuotis komensalams.
Antibakterinių produktų vengimas atsigavimo laikotarpiu apsaugo nuo tolesnių sutrikimų.
Labai pažeistiems odos barjerams dermatologai gali rekomenduoti specializuotus mikrobus atkuriančius preparatus, kurių sudėtyje yra keramidų, cholesterolio ir riebalų rūgščių, kad būtų atkurtos apsauginės lipidų struktūros.
Alternatyvios maudymosi praktikos optimaliam mikrobiomo palaikymui
Vykdant mokslinius tyrimus, kurie padeda geriau suprasti odos ekologiją, atsirado keletas alternatyvių maudymosi būdų, kurie padeda geriau išsaugoti natūralų odos mikrobiomą.
„Prausimuisi be muilo naudojamos švelnios valomosios priemonės, kurios palaiko odos pH ir kartu pašalina nešvarumus.
Kasdienis maudymasis su pertraukomis – kai įmanoma, praleidžiant kasdienį dušą – leidžia mikrobams atsigauti.
Maudymasis šaltame arba drungname vandenyje (žemesnėje nei 40,5 °C temperatūroje) sumažina naudingųjų mikroorganizmų sutrikimus ir kartu tinkamai išvalo organizmą.
Ne mažiau svarbūs ir veiksmai po maudynių: naudojant prebiotines drėkinamąsias priemones palaikomas naudingųjų bakterijų atsinaujinimas, o vengimas naudoti antimikrobinius produktus apsaugo nuo tolesnio mikrobiomo sutrikdymo.
Kai kurie dermatologai dabar rekomenduoja retkarčiais „tikslingai praustis”, valant tik tas vietas, kuriose atsiranda nemalonus kvapas, o kitus odos paviršius paliekant minimaliai pažeistus.
