Kraujo grupė turi didelę įtaką sveikatai ir galimai gyvenimo trukmei. Tyrimai rodo, kad O tipo asmenys paprastai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir tam tikrais vėžiniais susirgimais. A tipo nešiotojai susiduria su didesne širdies ligų rizika, o B tipo nešiotojams būdinga mažiau autoimuninių problemų, tačiau padidėjęs medžiagų apykaitos pažeidžiamumas. Retas AB tipo nešiotojas turi abiejų tėvų tipų bruožų. Šie tipai atsiranda dėl kraujo antigenų, uždegiminių reakcijų ir žarnyno mikrobiomo sudėties sąveikos. Supratus savo kraujo grupės specifinius pavojus, galima taikyti labiau individualizuotas sveikatos strategijas.
Kraujo grupių ir ilgaamžiškumo mokslas
Nors genetiniai veiksniai lemia gyvenimo trukmę, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kraujo grupė gali turėti įtakos ilgaamžiškumui per keletą biologinių mechanizmų.
Tyrimais nustatytas ryšys tarp konkrečių kraujo grupių ir polinkio į ligas. O grupės asmenims būdinga mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų ir trombozės rizika, galbūt dėl sumažėjusio krešėjimo veiksnių kiekio. Priešingai, A tipo viruso nešiotojai pasižymi didesniu polinkiu sirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais ir širdies ligomis.
Kraujo grupės antigenai turi įtakos uždegiminėms reakcijoms ir imuninės sistemos funkcijai, todėl daro įtaką organizmo kovai su su amžiumi susijusiomis ligomis.
Be to, kraujo grupės turi įtakos žarnyno mikrobiomo sudėčiai, kuri, kaip paaiškėjo, yra pagrindinis ilgaamžiškumo veiksnys, veikiantis medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos kelius.
A kraujo grupė: rizikos veiksniai ir gyvenimo trukmės įžvalgos
Nors A kraujo grupę turintys asmenys sudaro apie 36 % pasaulio gyventojų, jie susiduria su išskirtinėmis sveikatos problemomis, kurios gali turėti įtakos jų ilgaamžiškumui.
Tyrimai rodo, kad jiems, palyginti su kitomis kraujo grupėmis, būdinga didesnė rizika susirgti tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant koronarinę širdies ligą ir aterosklerozę.
Tyrimai rodo, kad A grupės nešiotojai yra labiau linkę sirgti skrandžio vėžiu, ypač Rytų Azijos gyventojų grupėse.
Tačiau ši kraujo grupė pasižymi mažesniu pažeidžiamumu maliarijai ir tam tikroms infekcinėms ligoms.
Paradoksalu, tačiau, nepaisant šių rizikos veiksnių, kai kurie ilgalaikiai tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis A grupės asmenų gyvenimo trukmė gali būti ilgesnė nei vidutinė, ypač jei jie maitinasi augaliniu maistu, atitinkančiu jų virškinimo ypatumus.
B kraujo grupė: sveikatos privalumai ir galimi pažeidžiamumai
B kraujo grupės asmenys, sudarantys maždaug 8-10 % pasaulio gyventojų, pasižymi išskirtinėmis imunologinėmis savybėmis, suteikiančiomis tiek išskirtinių sveikatos privalumų, tiek galimų pažeidžiamumų.
Tyrimai rodo, kad B grupės nešiotojams gali būti mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su A ir AB grupių nešiotojais. Tyrimai rodo, kad jie paprastai mažiau linkę sirgti autoimuninėmis ligomis ir yra atsparesni tam tikroms virusinėms infekcijoms.
Tačiau B tipo asmenys turi didesnę riziką susirgti kasos vėžiu ir yra jautresni tam tikroms bakterinėms infekcijoms. Jie taip pat gali dažniau sirgti medžiagų apykaitos sutrikimais, palyginti su O tipo gyventojais, tačiau gerokai rečiau nei A tipo gyventojai.
AB kraujo tipas: rečiausias kraujo tipas ir jo unikalus ilgaamžiškumo profilis
AB kraujo grupė: rečiausias kraujo tipas ir unikalus ilgaamžiškumo profilis
AB kraujo grupė, kurią turi tik 4 % pasaulio gyventojų, yra rečiausia iš visų ABO kraujo grupių klasifikacijų ir pasižymi paradoksaliu ilgaamžiškumo profiliu.
Tyrimai rodo, kad nors AB grupės asmenims būdingi mažesni širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, susiję su B grupe, kartu jie susiduria su didesne insulto rizika. Žurnale „Neurology” paskelbti tyrimai rodo, kad AB nešiotojų rizika patirti insultą yra 27 % didesnė nei kitų tipų nešiotojų.
Jų unikalus imunohematologinis profilis – turi ir A, ir B antigenų – lemia skirtingus sveikatos modelius.
AB tipo asmenims paprastai būdingi mažesni uždegimo žymenys nei O ir A tipo asmenims, o tai gali apsaugoti nuo lėtinių su amžiumi susijusių ligų, tačiau jiems būdingas didesnis polinkis į tam tikrus virškinamojo trakto vėžinius susirgimus ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą.
O kraujo grupė: kodėl universalus donoras gali gyventi ilgiau
Nors O grupės kraujo donorai sudaro beveik 45 % pasaulio gyventojų, jie pasižymi keliais fiziologiniais privalumais, galinčiais lemti ilgesnį gyvenimą.
Tyrimai rodo, kad jie mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač širdies priepuoliais ir kraujo krešėjimo sutrikimais. Šią apsaugą lemia sumažėjęs von Willebrando faktoriaus kiekis ir A bei B antigenų nebuvimas.
O tipo asmenys taip pat pasižymi mažesniu jautrumu tam tikriems vėžiniams susirgimams, įskaitant kasos ir skrandžio piktybinius navikus.
Tyrimai rodo, kad jų imuninė sistema geriau apsaugo nuo tam tikrų infekcinių ligų. Be to, ši kraujo grupė veiksmingiau šalina iš kraujotakos streso hormonus, o tai gali sumažinti lėtinį uždegimą– pagrindinį su senėjimu susijusių ligų veiksnį.
Kaip kraujo antigenai veikia polinkį į ligas ir senėjimą
Antigenų buvimas raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje yra esminis veiksnys, lemiantis žmonių reakciją į įvairias ligas ir senėjimo procesus.
Šie molekuliniai žymenys daro įtaką imuninei funkcijai ir uždegiminėms reakcijoms visame organizme.
Tyrimai rodo, kad tam tikri kraujo antigenai yra susiję su skirtinga širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio rūšių ir infekcinių ligų rizika.
Pavyzdžiui, A kraujo grupė pasižymi didesniu jautrumu COVID-19, o O grupė – santykiniu atsparumu maliarijai.
Atrodo, kad ryšys tarp kraujo antigenų ir ilgaamžiškumo yra susijęs su uždegimu.
Su tam tikromis kraujo grupėmis susiję mažesni uždegiminiai profiliai gali turėti įtakos lėtesniam ląstelių senėjimui ir mažesniam su amžiumi susijusių ligų vystymuisi.
Personalizuotos sveikatos strategijos pagal jūsų kraujo grupę
Tobulėjant moksliniam supratimui apie kraujo grupių įtaką sveikatai, mokslininkai kuria vis sudėtingesnes individualizuotas sveikatos strategijas, pritaikytas ABO kraujo grupėms.
Šie metodai apima konkrečiai kraujo grupei būdingas mitybos rekomendacijas, kuriose atsižvelgiama į skirtingą reakciją į lektinus, baltymus ir angliavandenius.
Taip pat gali būti pritaikytas fizinio aktyvumo režimas: O grupės asmenims gali būti naudingi didelio intensyvumo užsiėmimai, o A grupės asmenims geriau tinka vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai.
Prevencinės patikros protokoluose vis dažniau atsižvelgiama į kraujo grupę vertinant širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžinių susirgimų ir kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką.
Dabar medikai pabrėžia, kad kraujo grupės žinojimas leidžia taikyti tikslines intervencijos strategijas, kurios gali turėti didelės įtakos ilgaamžiškumui.
