Kraujo tipai turi įtakos polinkiui sirgti vėžiu dėl kelių biologinių mechanizmų. Tyrimai rodo, kad A tipo asmenims kyla didesnė skrandžio, kasos ir kiaušidžių vėžio rizika, o O tipo kraujas šiek tiek apsaugo nuo tam tikrų virškinamojo trakto piktybinių navikų. B ir AB grupių kraujo grupės nevienareikšmiškai susijusios su skirtingais vėžio tipais. Šiuos skirtumus lemia kraujo grupėms būdingi uždegimo, ląstelių sukibimo, imuninės funkcijos ir žarnyno mikrobiomo sudėties skirtumai. Supratus šias sąsajas, galima taikyti labiau individualizuotus vėžio patikros ir prevencijos metodus.
Kraujo grupės ir vėžio sąsajų mokslas
Nors mokslininkai ilgą laiką daugiausia dėmesio skyrė gyvenimo būdo ir genetiniams veiksniams, lemiantiems vėžio išsivystymą, vis daugiau įrodymų rodo, kad kraujo grupė gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant vėžio riziką.
Tai susiję su kraujo antigenų sąveika su imunine sistema ir ląstelių funkcijomis. ABO kraujo grupės nustatomos pagal specifinius glikoproteinus, esančius raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje, kurie taip pat yra ant viso kūno ląstelių. Šie antigenai turi įtakos uždegimui, ląstelių sukibimui ir imuninei priežiūrai – procesams, susijusiems su kancerogeneze.
Tyrimai rodo, kad tam tikros kraujo grupės koreliuoja su pakitusia uždegimo žymenų ir sukibimo molekulių raiška.
Be to, kraujo grupei būdingi žarnyno mikrobiomo pokyčiai gali turėti įtakos kancerogenų metabolizmui ir imuninio atsako veiksmingumui.
A tipo kraujas: kaip suprasti padidėjusią vėžio riziką?
Iš keturių pagrindinių kraujo grupių A tipo kraujas nuolat pasižymėjo ypatinga reikšme vėžio epidemiologijoje. Tyrimai rodo, kad A kraujo grupę turintys asmenys susiduria su didesne kelių piktybinių navikų, ypač skrandžio, kasos ir kiaušidžių vėžio, rizika.
Panašu, kad šis padidėjęs pažeidžiamumas susijęs su ląstelių paviršiuje išreikštais glikoproteinais, kurie skiriasi tarp kraujo tipų ir gali turėti įtakos ląstelių sukibimui, uždegimui ir imuniniam atsakui.
Be to, H. pylori bakterijos, kurios yra žinomas skrandžio vėžio rizikos veiksnys, lengviau prisitvirtina prie A tipo antigenų.
Genetinės variacijos, susijusios su A tipo krauju, taip pat gali turėti įtakos medžiagų apykaitos procesams, susijusiems su kancerogeneze, ir tai gali paaiškinti, kodėl šių asmenų sergamumas vėžiu populiacijos tyrimuose yra maždaug 20 % didesnis.
O tipo kraujas: Paaiškinti galimi apsauginiai mechanizmai
Daugelyje epidemiologinių tyrimų nustatyta, kad O tipo kraujas gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų vėžinių susirgimų, ypač virškinamojo trakto.
Mokslininkai daro prielaidą, kad ši apsauga atsiranda dėl to, kad ant raudonųjų kraujo kūnelių nėra A ir B antigenų, kurie gali sumažinti uždegimą ir ląstelių sukibimo procesus, susijusius su navikų vystymusi.
O tipo asmenims taip pat būdingas mažesnis von Willebrando faktoriaus kiekis, todėl gali sumažėti angiogenezė,t. y. naujų kraujagyslių, būtinų naviko augimui, formavimasis.
Be to, tyrimai rodo, kad O tipo kraujyje susidaro mažiau palanki imunologinė aplinka tam tikriems vėžį skatinantiems patogenams, pavyzdžiui, H. pylori atmainoms, susijusioms su skrandžio vėžio vystymusi.
Kiti kraujo tipai (B ir AB): Tyrimai atskleidė, kad
Nors O tipo kraujas gali apsaugoti nuo tam tikrų vėžinių susirgimų, B ir AB tipų kraujo tyrimai rodo kitokį profilį.
Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys B tipo kraują, gali susidurti su didesne rizika susirgti tam tikrais piktybiniais navikais, ypač kasos vėžiu, kurio rizika padidėja maždaug 72 %, palyginti su asmenimis, neturinčiais B tipo kraujo.
AB tipo, rečiausios kraujo grupės, rezultatai nevienareikšmiai. Tyrimai rodo, kad AB grupės nešiotojai turi didesnį polinkį sirgti skrandžio vėžiu, o moterys – kiaušidžių vėžiu.
Šių sąsajų mechanizmai greičiausiai susiję su uždegiminių reakcijų, ląstelių sukibimo savybių ir šioms kraujo grupėms būdingų imunologinės priežiūros gebėjimų skirtumais.
Mokslininkai toliau tiria, kaip kraujo grupių antigenai sąveikauja su ląstelių mechanizmais, darančiais įtaką vėžio vystymuisi.
Praktinė reikšmė individualiai atrankinei patikrai ir prevencijai
Supratimas, kaip kraujo grupės daro įtaką vėžio rizikai, turi didelę reikšmę individualizuotiems sveikatos priežiūros metodams.
Asmenims, turintiems A kraujo grupę, gali būti naudinga anksčiau arba dažniau tikrintis dėl skrandžio ir kasos vėžio, o O grupę turintiems asmenims gali prireikti sustiprintos stebėsenos dėl kitų piktybinių navikų.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų įtraukti kraujo grupę į rizikos vertinimo algoritmus kartu su šeimos anamneze ir gyvenimo būdo veiksniais. Toks stratifikuotas metodas optimizuoja išteklių paskirstymą ir gali pagerinti ankstyvosios diagnostikos rodiklius.
Prevencinės strategijos taip pat gali būti pritaikytos, pavyzdžiui, konkrečios mitybos rekomendacijos ar gyvenimo būdo pakeitimai, atsižvelgiant į su kraujo grupe susijusią riziką.
Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kraujo grupės nustatymas yra prieinamas biomarkeris vėžio prevencijos protokolams tobulinti.
📚 Naudota literatūra
Wolpin, B. M., et al. (2009). ABO blood group and the risk of pancreatic cancer. Journal of the National Cancer Institute, 101(6), 424–431.
DOI: 10.1093/jnci/djp020Aird, I., Bentall, H. H., & Roberts, J. A. (1953). A relationship between cancer of stomach and the ABO blood groups. British Medical Journal, 1(4814), 799–801.
PMID: 13026441Amundadottir, L. et al. (2009). Genome-wide association study identifies variants in the ABO locus associated with susceptibility to pancreatic cancer. Nature Genetics, 41, 986–990.
DOI: 10.1038/ng.429Xie, J., Qureshi, A. A., & Li, Y. (2010). ABO blood group and incidence of skin cancer. PLoS ONE, 5(8): e11972.
DOI: 10.1371/journal.pone.0011972Stowell, S. R., et al. (2012). Human ABO blood groups: structure and function of glycosyltransferases. Transfusion Medicine Reviews, 26(1), 1–13.
DOI: 10.1016/j.tmrv.2011.07.002Wang, D. S., et al. (2012). ABO blood group, hepatitis B viral infection and risk of pancreatic cancer. International Journal of Cancer, 131(2), 461–468.
DOI: 10.1002/ijc.26388
