Dabar mokslininkai pripažįsta, kad nė viena dieta nėra visuotinai sveika visiems. Nutrigenomikos ir mikrobiomo tyrimai atskleidžia, kad žmonės vienodus maisto produktus apdoroja skirtingai dėl genetinių veiksnių, žarnyno bakterijų sudėties ir kultūrinės adaptacijos. Tai, kas vienam asmeniui naudinga, kitam gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. Mitybos poreikius dar labiau apsunkina amžius, lytis ir aktyvumo lygis. Šių biologinių skirtumų supratimas paaiškina, kodėl individualizuotos mitybos metodai keičia universalias mitybos rekomendacijas.
Biologinė tikrovė: Kodėl mūsų kūnai skirtingai apdoroja maistą
Nors daugelis populiarių dietų teigia, kad jos yra visuotinai veiksmingos, biologinė tikrovė yra ta, kad žmonių medžiagų apykaita labai skiriasi. Genetiniai veiksniai daro įtaką angliavandenių, riebalų ir baltymų perdirbimui.
Veizmano mokslo institute atlikti tyrimai rodo, kad vienodi maisto produktai gali sukelti labai skirtingą cukraus kiekį kraujyje.
Šie skirtumai susiję su žarnyno mikrobiomo sudėtimi, fermentų gamyba ir hormonų reakcija. Amžius, lytis, aktyvumo lygis ir sveikatos istorija dar labiau keičia medžiagų apykaitos procesus.
Net identiški dvyniai gali skirtingai reaguoti į tą patį mitybos režimą.
Ši biologinė įvairovė paaiškina, kodėl vienam žmogui dieta, duodanti idealių rezultatų, kitam gali būti neveiksminga arba problemiška.
Genetiniai skirtumai: Kaip DNR formuoja jūsų optimalų mitybos modelį
Nutrigenomikos tyrimai atskleidė, kad tam tikri genetiniai variantai daro tiesioginę įtaką tam, kaip individai metabolizuoja makroelementus, ir paaiškina, kodėl mitybos atsakas įvairiose populiacijose labai skiriasi.
Pavyzdžiui, MTHFR genas turi įtakos folatų perdirbimui, o APOA2 variantai turi įtakos sočiųjų riebalų apykaitai ir nutukimo rizikai.
Laktazės patvarumo genai lemia žmogaus gebėjimą virškinti pieno produktus suaugus, o jų geografinis pasiskirstymas yra reikšmingas.
Šie genetiniai skirtumai paaiškina, kodėl vieni žmonės puikiai auga, kai maitinasi daug angliavandenių turinčiais produktais, o kiti – kai suvartoja daugiau baltymų ar riebalų.
Dabar mokslininkai, pripažindami, kad ideali mityba iš esmės yra individuali DNR lygmeniu, rekomenduoja ne universalias mitybos gaires, o individualius mitybos metodus, pagrįstus genetiniais tyrimais.
Mikrobiomo veiksnys: Jūsų žarnyno asmeninės maisto preferencijos
Be genetikos, žmogaus mikrobiomas yra dar vienas esminis biologinio kintamumo sluoksnis, kuris lemia individualius mitybos poreikius. Trilijonai žarnyne gyvenančių mikroorganizmų labai skiriasi tarp atskirų žmonių ir daro įtaką tam, kaip metabolizuojamas maistas ir pasisavinamos maistinės medžiagos.
Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijų populiacijos geriausiai pasisavina tam tikrus maisto komponentus– vienų žmonių žarnyno bakterijos efektyviai perdirba ląstelieną, o kitų – baltymus ar riebalus. Dėl šios mikrobų pirmenybės susiformuoja individualizuota mitybos reakcija, kai vienodi patiekalai skirtingiems žmonėms sukelia skirtingus medžiagų apykaitos rezultatus.
Mikrobiomo sudėtis gali pasikeisti per kelias dienas nuo mitybos pokyčių, o tai rodo, kad maisto pasirinkimo ir žarnyno ekologijos santykis yra adaptyvus, o tai dar labiau apsunkina universalias mitybos rekomendacijas.
Kultūrinė ir geografinė įtaka mitybos poreikiams
Per visą žmonijos evoliuciją populiacijos, atsižvelgdamos į savo geografinę padėtį ir kultūrinius papročius, išvystė skirtingas mitybos adaptacijas.
Šiaurės europiečiai išsiugdė laktazės patvarumą, kad galėtų virškinti pieną suaugę, o daugelis Rytų Azijos populiacijų šio prisitaikymo neturi. Inuitų bendruomenėse klesti daug riebalų ir baltymų turinti mityba su minimaliu augalinio maisto kiekiu.
Viduržemio jūros regiono gyventojai per šimtmečius prisitaikė prie alyvuogių aliejaus, žuvies ir regioninių produktų. Šios adaptacijos rodo, kodėl standartinės mitybos rekomendacijos dažnai nepasiteisina įvairiose populiacijose.
Tyrimai rodo, kad tradiciniai mitybos modeliai paprastai atitinka regioninius genetinius polinkius. Projekte „Žmogaus prisitaikymas” užfiksuota daugiau kaip 200 skirtingų mitybos prisitaikymo modelių, o tai rodo, kad ideali mityba iš esmės yra individuali ir priklauso nuo kultūrinio konteksto.
Daugiau nei vienas dydis tinka visiems: individualizuotos mitybos argumentai
Kodėl standartinės mitybos gairės nuolat neatitinka individualių sveikatos rodiklių? Tyrimai rodo, kad šiose rekomendacijose neatsižvelgiama į genetinius skirtumus, kurie turi įtakos tam, kaip žmogus metabolizuoja maistines medžiagas.
Veizmano institute atlikti tyrimai rodo, kad vienodi maisto produktai gali sukelti skirtingą žmonių glikeminę reakciją, todėl gali prireikti individualizuoto požiūrio.
Mitybos reikalavimus dar labiau apsunkina tokie veiksniai kaip žarnyno mikrobiomo sudėtis, amžius, aktyvumo lygis ir pagrindinės sveikatos būklės.
Naujos nutrigenomikos technologijos dabar leidžia gydytojams analizuoti genetinius žymenis ir parengti pritaikytas mitybos rekomendacijas.
Šis perėjimas prie individualizuotos mitybos pripažįsta žmogaus biocheminį individualumą ir gali paaiškinti, kodėl atskiri mitybos būdai – Viduržemio jūros, keto ar veganiški – skirtingose populiacijose duoda prieštaringų rezultatų.
