Nauji tyrimai rodo, kad klausos praradimas gali atsirasti ne tik ausyse, bet ir žarnyne. Žarnyno mikrobiomas daro įtaką sisteminiam uždegimui, kuris gali prasiskverbti pro kraujo ir labirinto barjerą ir pažeisti jautrias vidinės ausies struktūras. Žarnyno disbiozė gali sukelti autoimunines reakcijas, nukreiptas prieš klausos audinius, ir sutrikdyti sraigės kraujotaką. Mitybos priemonės, įskaitant probiotikus, prebiotikus ir priešuždegiminius maisto produktus, gali padėti klausos sveikatai, nes pagerėja žarnyno veikla. Supratus šią žarnyno ir ausies ašį, galima rasti naujų būdų, kaip spręsti klausos pablogėjimo problemas.
Žarnyno mikrobiomas: Jūsų organizmo paslėptas valdymo centras
Trilijonai žmogaus virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų sudaro tai, ką mokslininkai vadina žarnyno mikrobiomu– sudėtingą ekosistemą, kuri veikia kaip daugelio organizmo procesų valdymo centras.
Ši mikrobų bendruomenė daro įtaką imuninei funkcijai, maistinių medžiagų įsisavinimui, hormonų reguliavimui ir net neurologinei veiklai. Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijos gamina neurotransmiterius ir metabolitus, kurie gali patekti į kraujotaką ir paveikti toli esančius organus, įskaitant klausos organus.
Mikrobiomo sveikatą lemia naudingų ir žalingų mikrobų pusiausvyra. Tokie veiksniai, kaip mityba, vaistai ir stresas, gali sutrikdyti šią pusiausvyrą ir sukelti sisteminį uždegimą, kuris pasiekia jautrias vidinės ausies struktūras ir paveikia klausos funkciją.
Kaip virškinimo sistemos uždegimas pasiekia ausis
Uždegimo procesas, jungiantis virškinimo sistemos sutrikimus su klausos sutrikimais, vyksta sudėtingu keliu per kraujotaką.
Kai kyla žarnyno uždegimas, į kraujotaką išsiskiria uždegimą skatinantys citokinai, kurie gali peržengti kraujo ir labirinto barjerą, saugantį jautrias vidinės ausies struktūras.
Šie uždegimo žymenys gali pažeisti sraigės plaukuotąsias ląsteles ir paveikti stria vascularis, kuri palaiko endokochlearinį potencialą, būtiną tinkamai klausos funkcijai.
Be to, žarnyno disbiozė gali sukelti autoimunines reakcijas, nukreiptas prieš klausos audinius.
Tyrimai rodo, kad sisteminis uždegimas gali sutrikdyti vidinės ausies kraujotaką, sumažinti deguonies tiekimą ir sukelti oksidacinį stresą, kuris pažeidžia klausos mechanizmus.
Stebinantis ryšys tarp virškinimo sistemos ir klausos funkcijos
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė dvikryptį ryšį tarp žarnyno ir klausos sistemos, dažnai vadinamą „žarnyno ir ausų ašimi”.
Šis ryšys, kuriam tarpininkauja nerviniai, imuniniai ir endokrininiai mechanizmai, leidžia manyti, kad virškinimo sistemos sveikata daro tiesioginę įtaką klausos gebėjimams iki šiol medicinos mokslo nepripažintais būdais.
Tyrimai rodo, kad žarnyno disbiozė,t. y. žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas, gali sukelti sisteminį uždegimą, kuris gali pažeisti jautrias vidinės ausies struktūras.
Žarnyno mikrobiomas taip pat gamina neurotransmiterius ir metabolitus, kurie palaiko klausos nervų funkciją.
Be to, maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumas virškinamajame trakte turi įtakos sraigės sveikatai svarbių junginių, įskaitant antioksidantus ir omega-3 riebalų rūgštis, perdavimui.
Svarbūs metabolitai: Žarnyno bakterijų šalutiniai produktai ir klausos jautrumas
Virškinimo trakte susidarantys mikrobų metabolitai vaidina svarbų vaidmenį klausos sveikatai ne tik dėl anksčiau aptartų sisteminių uždegimų.
Trumposios grandinės riebalų rūgštys (SCFA), ypač butiratas, acetatas ir propionatas, yra labai svarbios signalinės molekulės, darančios įtaką kochlearinei funkcijai ir neuronų sveikatai.
Tyrimai rodo, kad šie metabolitai gali prasiskverbti pro kraujo ir labirinto barjerą, tiesiogiai veikdami vidinės ausies homeostazę.
Be to, tam tikri iš žarnyno gaunami neurotransmiteriai, pavyzdžiui, serotoninas ir GABA, daro įtaką klausos apdorojimui centrinės nervų sistemos lygmeniu.
Dėl disbiotinio mikrobiomo gali sumažėti apsauginių metabolitų kiekis ir padaugėti neurotoksinių junginių, tokių kaip trimetilamino N-oksidas (TMAO), todėl ilgainiui gali pablogėti klausos jautrumas.
Nauji žarnyno disbiozės ir su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo tyrimai
Visame pasaulyje gyventojams senstant, atsirado įtikinamų įrodymų, siejančių žarnyno mikrobiomo disbalansą su spartesniu vyresnio amžiaus žmonių klausos blogėjimu.
Naujausi tyrimai rodo, kad su amžiumi susijęs klausos praradimas (presbicizija) susijęs su sumažėjusia mikrobų įvairove ir padidėjusiu žarnyno pralaidumu.
Tyrėjai nustatė specifinius disbiotinius modelius, kuriems būdingas sumažėjęs Bifidobacterium ir padidėjęs Bacteroides kiekis, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems klausos sutrikimų.
Ši disbiozė sukelia sisteminį uždegimą dėl bakterijų metabolitų ir imuninės sistemos suaktyvėjimo, galinčio pažeisti jautrias kochlearines struktūras.
Longitudiniai tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiomo sudėtis sulaukus 60 metų amžiaus gali nuspėti klausos būklę po dešimtmečio, o tai reiškia, kad taikant į mikrobus orientuotas intervencines priemones galima imtis prevencinių priemonių.
Mitybos pokyčiai, galintys apsaugoti klausą dėl žarnyno sveikatos
Nors tradicinė klausos apsauga orientuota į triukšmo poveikio vengimą, vis daugiau įrodymų rodo, kad strateginiai mitybos pokyčiai gali turėti didelę įtaką klausos sveikatai dėl jų poveikio žarnyno mikrobiomui.
Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje gausu prebiotikų ir probiotikų, gali padėti klausos funkcijai, nes mažina uždegimą ir oksidacinį stresą.
Raugintas maistas, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras ir rauginti kopūstai, suteikia naudingų bakterijų, o skaidulų turtingas maistas, įskaitant ankštines daržoves, neskaldytus grūdus ir daržoves, maitina esamus žarnyno mikrobus.
Omega-3 riebalų rūgštys, esančios riebiose žuvyse ir linų sėmenyse, ypač padeda palaikyti sraigių sveikatą.
Perdirbto maisto, rafinuoto cukraus ir dirbtinių priedų ribojimas gali užkirsti kelią disbiozei, susijusiai su greitesniu klausos silpnėjimu.
Autoimuninis ryšys: Kai jūsų žarnynas išprovokuoja ausies audinio atakas
Ryšys tarp žarnyno sveikatos ir autoimuninių sutrikimų yra svarbus kelias, kuriuo gali išsivystyti klausos praradimas.
Tyrimai rodo, kad dėl žarnyno pralaidumo – dažnai vadinamo „nesandariu žarnynu” – į kraują gali patekti nesuvirškinti baltymai ir kenksmingos bakterijos, sukeliančios sisteminį uždegimą.
Dėl šios uždegiminės reakcijos imuninė sistema gali klaidingai atakuoti jautrias vidinės ausies struktūras, ypač sergant tokiomis ligomis kaip autoimuninė vidinės ausies liga (AIED).
Tyrimai parodė, kad pacientams, sergantiems autoimuniniais klausos sutrikimais, dažnai kartu pasireiškia virškinimo trakto sutrikimų.
Atrodo, kad žarnyno mikrobiomo sudėtis turi įtakos šiam procesui, nes naudingosios bakterijos padeda palaikyti žarnyno barjerą ir reguliuoti imunines reakcijas.
Probiotikai ir prebiotikai: Ar jie gali būti raktas į geresnę klausą?
Nauji tyrimai rodo, kad žarnyną modifikuojantys maisto papildai turi daug žadantį ryšį su klausos sveikata. Probiotikai (naudingosios bakterijos) ir prebiotikai (nevirškinamos skaidulos, kuriomis maitinamos naudingosios bakterijos) gali daryti įtaką klausos funkcijai per uždegimo mažinimą.
Tyrimai rodo, kad tam tikros probiotikų padermės, ypač Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, gali padėti reguliuoti imunines reakcijas, kurios priešingu atveju gali pažeisti jautrias ausies struktūras.
Tuo tarpu prebiotikai, tokie kaip inulinas ir fruktooligosacharidai, palaiko mikrobiomo įvairovę ir gali sumažinti sisteminį uždegimą, susijusį su klausos pablogėjimu.
Nors klinikinių tyrimų, skirtų konkrečiai klausos problemoms spręsti, vis dar nedaug, preliminarūs duomenys rodo, kad strateginis žarnyno mikrobiomo valdymas gali papildyti tradicines klausos apsaugos strategijas.
Be klausos aparatų: Integraciniai metodai, padedantys šalinti pagrindinę priežastį
Norint išspręsti klausos problemas, reikia ieškoti ne tik simptomų šalinimo, bet ir išsamių sprendimų, kurie nukreipti į fiziologinį disbalansą.
Nors klausos aparatai teikia esminę pagalbą, jie nepašalina pagrindinių klausos pablogėjimo priežasčių.
Daug vilčių teikia integraciniai metodai, derinantys mitybos intervencijas, streso valdymą ir uždegimų kontrolę. Tyrimai rodo, kad priešuždegiminės dietos, protarpinis badavimas, tiksliniai papildai ir reguliari detoksikacija gali padėti atkurti žarnyno ir smegenų ašies funkciją ir potencialiai pagerinti klausos apdorojimą.
Funkcinės medicinos gydytojai dažnai rekomenduoja išsamiai ištirti maistinių medžiagų trūkumą, uždegiminius žymenis ir žarnyno disbiozę ir tik tada parengti individualizuotus gydymo protokolus, skirtus šiems pagrindiniams veiksniams šalinti, o ne paprasčiausiai sustiprinti likusį klausos pajėgumą.
