Nuolatinis jautrumas šalčiui, net ir vasarą, gali rodyti pagrindines sveikatos problemas. Skydliaukės sutrikimai, ypač hipotirozė, dažnai sukelia šalčio netoleravimą kartu su nuovargiu ir svorio padidėjimu. Geležies stokos anemija mažina deguonies pernešimą, todėl galūnės būna šaltos. Dėl prastos kraujotakos, pavyzdžiui, Raynaud’o sindromo, galūnių kraujotaka yra ribota. Mitybos (B12, vitamino D, magnio) trūkumas ir hormonų pusiausvyros sutrikimai taip pat prisideda prie temperatūros reguliavimo problemų. Supratimas apie šias galimas priežastis gali padėti nustatyti, kada reikalingas medicininis įvertinimas.
Skydliaukės sutrikimai: Kai sutrinka jūsų vidinis termostatas
Nors daugelis žmonių mėgaujasi vasaros karščiu, sergantieji skydliaukės veiklos sutrikimais dažnai jaučia nuolatinį šalčio pojūtį, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Taip atsitinka todėl, kad skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą.
Hipotirozė, kuriai būdinga nepakankamai aktyvi skydliaukės veikla, sulėtina medžiagų apykaitos procesus, dėl kurių susidaro kūno šiluma. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šalčio netoleravimas, nuovargis, svorio didėjimas ir sausa oda. Diagnozę galima patvirtinti atlikus skydliaukės hormonų kiekio kraujo tyrimus.
Gydymas paprastai apima pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją, kuri atkuria normalią medžiagų apykaitą ir pagerina jautrumą šalčiui.
Negydoma hipotirozė gali sukelti rimtesnių sveikatos komplikacijų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sutrikimus ir miksedemą – retą, bet gyvybei pavojingą būklę.
Geležies stokos anemija: Paslėpta jautrumo šalčiui priežastis
Geležies stokos anemija: Paslėpta jautrumo šalčiui priežastis
Geležies stokos anemija yra dar viena svarbi nuolatinio jautrumo šalčiui, net ir šiltais vasaros mėnesiais, priežastis. Šis dažnas kraujo sutrikimas pasireiškia, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, kad deguonis būtų veiksmingai pernešamas po visą kūną.
Sumažėjus hemoglobino kiekiui, organizmas pirmenybę teikia svarbiausių organų šildymui, o ne galūnių šildymui, todėl rankos ir kojos būna nuolat šaltos. Papildomi simptomai: nuovargis, silpnumas, blyški oda ir dusulys.
Didesnė rizika kyla reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms ir asmenims, turintiems virškinimo trakto sutrikimų.
Diagnozę gali patvirtinti kraujo tyrimai, kuriais nustatomas hemoglobino, feritino ir geležies kiekis. Gydymas paprastai apima geležies papildų vartojimą ir trūkumo priežasties šalinimą.
Prasta kraujotaka: Raynaud sindromo ir susijusių būklių supratimas
Prasta kraujotaka dažnai lemia jautrumą šalčiui, kuris išlieka net vasaros mėnesiais, o Raynaud sindromas yra vienas svarbiausių kraujotakos sutrikimų, turinčių įtakos temperatūros reguliavimui.
Dėl Raynaud’o sindromo galūnių kraujagyslės, veikiamos šalčio ar streso, pernelyg susiaurėja, todėl sumažėja kraujotaka. Pažeistos vietos – dažniausiai rankų ir kojų pirštai – pasidaro baltos, paskui mėlynos, kol galiausiai, grįžtant kraujui, nusidažo raudonai.
Be Raynaud ligos, kraujotaką gali sutrikdyti periferinių arterijų liga, hipotirozė ir diabetas. Šios ligos riboja galūnių kraujotaką ir sukelia nuolatinį šaltį, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Diagnostinis įvertinimas apima kraujo tyrimus, kraujagyslių tyrimus ir išsamią anamnezę, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys.
Ne tik geležies, bet ir kitų maisto medžiagų trūkumas: B12, D ir magnio ryšys
Be gerai žinomo ryšio tarp geležies trūkumo ir jautrumo šalčiui, keli kiti mitybos trūkumai taip pat svarbūs temperatūros reguliavimo sutrikimams.
Vitamino B12 trūkumas sutrikdo normalią nervų funkciją ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, todėl gali sukelti šalčio netoleravimą.
Mažas vitamino D kiekis turi įtakos medžiagų apykaitos procesams, reguliuojantiems kūno temperatūrą, o tyrimai rodo, kad jo nepakankamumas didina jautrumą šalčiui.
Magnis, būtinas daugiau kaip 300 fermentinių reakcijų, padeda reguliuoti organizmo termogeninę reakciją.
Jo trūkumas gali sutrikdyti tinkamą kraujagyslių išsiplėtimą ir raumenų funkciją, todėl nuolat jaučiamas šaltumas.
Šios maistinės medžiagos veikia sinergiškai; kelių sričių nepakankamumas sustiprina temperatūros reguliavimo problemas, todėl dažnai reikia atlikti išsamų mitybos įvertinimą, o ne įsikišti vieną maistinę medžiagą.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Kaip estrogenas ir progesteronas veikia temperatūros reguliavimą?
Moterų temperatūros reguliavimas dažnai svyruoja menstruacinio ciklo metu , o tai rodo, kad hormonai daro didelę įtaką termoreguliacijai.
Liuteininės fazės metu progesteronas pakelia kūno temperatūrą, o sumažėjęs estrogenų kiekis gali sukelti jautrumą šalčiui.
Tokios būklės kaip hipotirozė, kuriai būdinga nepakankama skydliaukės hormonų gamyba, dažnai pasireiškia lėtiniu šaltumu, ypač galūnių.
Dėl antinksčių nepakankamumo sutrinka kortizolio gamyba, todėl sutrinka temperatūros reguliavimas.
Menopauzė kelia papildomų iššūkių, nes sumažėjęs estrogenų kiekis veikia pagumburį – organizmo termostatą.
Tai paaiškina, kodėl daugelis moterų perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu patiria karščio bangas ir netoleruoja šalčio.
Atlikus hormonų tyrimus galima nustatyti šiuos sutrikimus ir taikyti tikslingą gydymą taikant pakaitinę hormonų terapiją arba keičiant gyvenimo būdą.
Kada kreiptis į gydytoją: Raudonos vėliavos, rodančios, kad jūsų jautrumui šalčiui reikia gydytojo dėmesio
Nors atsitiktinis atšalimas vasarą gali būti gerybinis, tam tikri nerimą keliantys simptomai verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Nuolatinis jautrumas šalčiui kartu su dideliu nuovargiu, nepaaiškinamais svorio pokyčiais ar dusuliu gali reikšti skydliaukės funkcijos sutrikimus arba anemiją, kurią reikia gydyti.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją dėl šaltų galūnių, kurių spalva pakitusi (mėlyna ar balta), tirpimo ar skausmo, nes tai gali reikšti Raynaud fenomeną ar kraujotakos sutrikimus.
Papildomos raudonos vėliavėlės yra jautrumas šalčiui su kognityviniais pokyčiais, nereguliarus širdies plakimas arba patinimas.
Simptomus, kurie, nepaisant gyvenimo būdo pakeitimų, išlieka ilgiau nei dvi savaites, turėtų įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, ypač asmenims, sergantiems tokiomis ligomis kaip diabetas ar autoimuniniai sutrikimai.
