Darbas biure išvargina žmones neurologiškai, nepaisant minimalaus fizinio aktyvumo. Atliekant kognityvines užduotis smegenys sunaudoja 20 proc. organizmo energijos, ypač prefrontalinė žievė. Nuolatinis užduočių perjunginėjimas sumažina efektyvumą 20-40 %, o skaitmeninės pertraukos suskaido dėmesį ir skatina dopamino ieškantį elgesį. Sprendimų nuovargis kaupiasi dėl šimtų kasdienių pasirinkimų, o emocinis darbas išeikvoja protinius išteklius. Supratimas apie šiuos neurologinius poreikius paaiškina, kodėl darbuotojai po dienos iš pažiūros sėslaus darbo jaučiasi išsekę.
Protinio apdorojimo medžiagų apykaitos sąnaudos: Jūsų smegenų paslėptas darbo krūvis
Kognityvinės pastangos, nepaisant to, kad atrodo fiziškai nesudėtingos, reikalauja didelių biologinių išteklių. Smegenys sunaudoja apie 20 % organizmo energijos, nors sudaro tik 2 % viso kūno svorio. Atliekant intensyvias kognityvines užduotis, nervų tinklams reikia daugiau gliukozės ir deguonies, kad jie galėtų tinkamai funkcionuoti.
Protinis krūvis suaktyvina prefrontalinę žievę, atsakingą už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas, kuriai reikia didelės medžiagų apykaitos paramos.
Tyrimai rodo, kad sudėtingos kognityvinės užduotys išeikvoja gliukozės atsargas ir susidaro šalutinių medžiagų apykaitos produktų, kurie skatina protinį nuovargį.
Šis nematomas darbo krūvis paaiškina, kodėl ilgai trunkantis susikaupimas, sudėtinga analizė ir nuolatinis dėmesys biurų aplinkoje gali išties išvarginti asmenis, nors fizinis judėjimas yra minimalus.
Užduočių perjungimas: kodėl daugiatikslis darbas išeikvoja kognityvinius išteklius
Beveik kiekvienas biuro darbuotojas patiria produktyvumo paradoksą: kuo daugiau užduočių vienu metu jie atlieka, tuo mažiau efektyviai atlieka kiekvieną iš jų.
Šis reiškinys kyla dėl smegenų vykdomosios kontrolės apribojimų. Keičiantis užduotims, prefrontalinė žievė turi perkonfigūruoti nervinius kelius, sunaudodama gliukozę ir sukeldama medžiagų apykaitos sąnaudas.
Tyrimai rodo, kad kiekvienas pokytis sukelia 20-40 % mažesnį veiksmingumą.
Šiuolaikiniuose biuruose nuolatinis konteksto keitimas – nuo el. laiškų iki susitikimų ir tikslingo darbo – pagreitina kognityvinį nuovargį.
Šis išsekimas pasireiškia dažnesnėmis klaidomis, susilpnėjusiu susikaupimu ir padidėjusiu stresu darbo dienos eigoje.
Sprendimų nuovargis: Kaip maži sprendimai susikaupia per visą darbo dieną
Biurų darbuotojai susiduria ne tik su užduočių perjungimu, bet ir su kita kognityvine našta: per dieną jie nuolat priima daugybę sprendimų.
Šis reiškinys, vadinamas sprendimų nuovargiu, pasireiškia, kai su kiekvienu pasirinkimu išeikvojama protinė energija. Specialistai kasdien priima šimtus mažų sprendimų – nuo el. laiškų prioritetų nustatymo iki susitikimų laiko pasirinkimo.
Neurologiniai tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą, vis labiau išsenka, kai ji naudojama pakartotinai.
Prastėjant sprendimų kokybei, darbuotojai gali rinktis impulsyvius sprendimus, atidėlioti arba vengti elgesio. Kumuliacinis poveikis paaiškina, kodėl iki vėlyvos popietės sudėtingi sprendimai tampa vis sunkesni, net jei atskiri sprendimai atrodo nereikšmingi.
Skaitmeninio išsiblaškymo ir dėmesio susiskaidymo neurobiologija
Nors žmogaus smegenys per milijonus metų evoliucionavo taip, kad būtų pritaikytos natūraliai aplinkai ir bendravimui akis į akį, šiandien biurų darbuotojai susiduria su precedento neturinčiu neurologiniu iššūkiu: Skaitmeninės technologijos, skirtos dėmesiui patraukti ir suskaidyti.
Neuromokslininkai nustatė, kad kiekvienas skaitmeninis pertraukimas – el. pašto įspėjimai, pranešimai apie žinutes ar perjungimas iš vienos programos į kitą – sukelia dopamino siekiančius elgesio modelius ir kartu apkrauna prefrontalinę žievę.
Šis neurologinis mechanizmas paaiškina, kodėl smegenyse vyksta dėmesio perjungimas, o ne daugiaprogramis darbas. Kiekvienam perjungimui reikia perkonfigūruoti nervus, sunaudojant gliukozę ir išeikvojant kognityvinius išteklius.
Tyrimai rodo, kad ilgai veikiant skaitmeninei fragmentacijai, smegenų gebėjimas nuolat susikaupti sumažėja, todėl neurologai šią būseną vadina „nuolatiniu daliniu dėmesiu”.
Emocinis darbas: Nematoma sąveikos darbo vietoje našta
Profesionalumas darbo vietoje reikalauja dažnai nepakankamai pripažintų psichologinių pastangų, vadinamų emociniu darbu. Ši sąvoka, kurią pirmą kartą apibūdino sociologė Arlie Hochschild, reiškia emocijų reguliavimo procesą siekiant atitikti organizacijos lūkesčius.
Neurologai nustatė, kad slopinant autentiškas emocines reakcijas vienu metu suaktyvėja prefrontalinė žievė ir limbinė sistema, o tai reikalauja didelių kognityvinių išteklių. Kiekviena priverstinė šypsena, apsimestinis susidomėjimas ar sulaikytas nusivylimas išeikvoja smegenų energijos atsargas.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, dirbantys su klientais arba toksiškoje darbo aplinkoje, patiria didesnį emocinį išsekimą. Šis nematomas išsekimas laikui bėgant didėja, todėl, nepaisant minimalaus fizinio krūvio, labai prisideda prie nuovargio darbo vietoje.
Smegenų energijos ekonomika: Gliukozės suvartojimas atliekant sudėtingas kognityvines užduotis
Nors plika akimi tai retai pastebima, dirbant biure žmogaus smegenys sunaudoja neproporcingai daug organizmo energijos išteklių.
Nepaisant to, kad smegenys sudaro tik 2 % kūno svorio, jos sunaudoja apie 20 % organizmo gliukozės ir deguonies.
Sudėtingos kognityvinės užduotys,pavyzdžiui, skaičiuoklių analizė, ataskaitų rašymas ar dalyvavimas strateginiuose susitikimuose, gerokai padidina gliukozės suvartojimą smegenyse.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo padidėjusį medžiagų apykaitos aktyvumą prefrontalinėje žievėje priimant sprendimus ir sprendžiant problemas, įprastas biuro aplinkoje.
Toks medžiagų apykaitos poreikis paaiškina, kodėl po ilgalaikių kognityvinių pastangų, net ir be fizinio krūvio, atsiranda protinis nuovargis.
Smegenų energijos ekonomija padeda paaiškinti, kodėl dirbant intelektualiai sudėtingą darbą darbuotojai gali jaustis tikrai išsekę.
Streso ir pažinimo ryšys: Kaip spaudimas darbo vietoje veikia protinę ištvermę?
Streso darbe ir kognityvinių funkcijų sąveika atskleidžia, kaip psichologinis spaudimas tiesiogiai veikia nervinius išteklius. Kai darbuotojai susiduria su nuolatiniais galutiniais terminais, veiklos vertinimais ir daugiadienių užduočių atlikimo reikalavimais, jų organizme prasideda fiziologinė reakcija į stresą, kuri nukreipia energiją į išgyvenimo mechanizmus.
Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, smarkiai sutrikdo prefrontalinės žievės – smegenų srities, atsakingos už sprendimų priėmimą ir dėmesio sutelkimą– veiklą.
Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas darbe mažina neuronų dendritus atminties centruose ir kartu didina migdolinės galvos smegenų dalies aktyvumą, todėl susidaro neurobiologinė aplinka, kurioje kognityvinėms užduotims atlikti reikia gerokai daugiau pastangų, kad jos būtų atliktos tuo pačiu našumo lygiu.
Atkūrimo mokslas: Jūsų smegenys turi atsigauti po protinio krūvio
Kai kognityviniai ištekliai išsenka dėl ilgalaikių protinių pastangų, smegenims reikia specialių atsigavimo strategijų, kad atkurtų idealią funkciją.
Tyrimai rodo, kad natūrali aplinka, palyginti su miesto aplinka, padeda geriau atkurti smegenis, nes suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos reakcijas, kurios neutralizuoja streso hormonus.
Trumpos trumpalaikės (30-90 sekundžių) pertraukėlės darbo dienomis gali užkirsti kelią pažinimo funkcijų pablogėjimui, o 15-20 minučių trukmės pasivaikščiojimai gamtoje duoda didžiausią naudą pažinimo funkcijoms.
Miego kokybė, o ne tik kiekis, turi tiesioginės įtakos prefrontalinės žievės atsigavimui – tai sritis, kuriai tenka didžiausias krūvis priimant sprendimus ir sutelkiant dėmesį.
Psichikos atsigavimas taip pat priklauso nuo visiško psichologinio atitrūkimo nuo darbo rūpesčių, kad atsinaujintų nerviniai takai ir darbinė atmintis.
Darbo pertvarkymas: Kognityvinis nuovargis: neurologiškai pagrįsti metodai kovai su kognityviniu nuovargiu
Supratimas apie atstatymo mokslą atskleidžia galimybes pertvarkyti darbo aplinką remiantis neurologiniais principais.
Neuromokslininkai rekomenduoja diegti mikropertraukas, kurios atitiktų dėmesio ciklus – paprastai 90 minučių trukmės sutelkto darbo laikotarpius, po kurių seka trumpos atstatomosios pertraukos.
Didelę reikšmę turi fizinis darbo vietos dizainas. Natūrali šviesa reguliuoja cirkadinius ritmus, o biofiliniai elementai, pavyzdžiui, kambariniai augalai, mažina kognityvinę įtampą. Triukšmo slopinimo technologijos sumažina klausos apdorojimo reikalavimus.
Užduotys turėtų būti organizuojamos taip, kad sudėtingiems kognityviniams darbams pirmenybė būtų teikiama didžiausio budrumo laikotarpiais, o administracinės užduotys paliekamos mažesnės energijos fazėms.
Kai kuriose organizacijose dabar įrengtos meditacijos erdvės ir formalizuoti „gilaus darbo” laikotarpiai, kurie apsaugo darbuotojus nuo dėmesį trikdančių trukdžių ir tiesiogiai susiję su neurologiniais informacinio darbo poreikiais.
