Protarpinis badavimas neapsiriboja vien tik svorio metimu, bet teikia didelę naudą visam kūnui. Jis skatina autofagiją, pašalindamas pažeistas ląstelių sudedamąsias dalis, o dėl padidėjusios BDNF gamybos padidėja protinis aiškumas. Pagerėja odos sveikata, nes sumažėjęs uždegimas ir padidėjęs augimo hormono kiekis skatina kolageno sintezę ir ląstelių atstatymą. Sumažėjus insulino kiekiui ir padidėjus augimo hormono kiekiui, atsistato hormonų pusiausvyra, o tai palaiko medžiagų apykaitos lankstumą. Šie fiziologiniai pokyčiai sukuria kaskadinį pagerėjimą, kuris keičia bendrą sveikatos būklę ne tik ant svarstyklių.
Mokslas apie organizmo reakciją į badavimą
Kai žmonės ilgesnį laiką nevalgo, jų organizme vyksta evoliucijos istorijoje susiformavusios medžiagų apykaitos adaptacijos. Šis procesas prasideda nuo glikogeno išeikvojimo, paprastai praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo, todėl organizmas pereina nuo gliukozės prie riebalų kaip pagrindinio energijos šaltinio.
Šis medžiagų apykaitos pokytis sukelia ketozę, kurios metu kepenyse riebalų rūgštys virsta ketoniniais kūnais, maitinančiais smegenis ir kitus organus.
Tuo pat metu suaktyvėja autofagija – ląstelių valymo procesas, kurio metu pašalinami pažeisti komponentai ir perdirbami baltymai. Taip pat vyksta hormoniniai pokyčiai, įskaitant sumažėjusį insulino kiekį ir padidėjusią augimo hormono gamybą, dėl to išsaugoma raumenų masė ir skatinamas riebalų panaudojimas.
Kognityvinė nauda: Psichikos aiškumo ir dėmesio sutelkimo didinimas
Nors fizinė protarpinio badavimo nauda yra gerai užfiksuota, nauji tyrimai atskleidžia svarbius kognityvinius privalumus, kurie gali būti ne mažiau vertingi.
Tyrimai rodo, kad badavimas skatina didesnę smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) – baltymo, palaikančio neuronų sveikatą ir naujų nervinių jungčių formavimąsi – gamybą. Šis neuroplastiškumo padidėjimas susijęs su geresne atmintimi, gebėjimu mokytis ir proto aiškumu.
Be to, atrodo, kad medžiagų apykaitos perėjimas nuo gliukozės prie ketonų kaip smegenų degalų badavimo metu optimizuoja kognityvines funkcijas. Mokslininkai pastebėjo, kad pasninkaujantiems asmenims sumažėja smegenų uždegimas ir pagerėja dėmesio koncentracija.
Šis poveikis gali paaiškinti, kodėl daugelis praktikuojančių gydytojų praneša apie padidėjusį protinį aštrumą ir pagerėjusią koncentraciją badavimo metu.
Odos atjaunėjimas: Kaip badavimas skatina ląstelių atstatymą?
Be naudos medžiagų apykaitai ir kognityviniams procesams, protarpinis badavimas pasižymi puikiu poveikiu odos sveikatai, nes stiprina ląstelių atstatymo mechanizmus.
Pasninko metu ląstelėse suaktyvėja autofagija– procesas, kurio metu pašalinami pažeisti komponentai ir perdirbamos ląstelių atliekos, todėl pagerėja odos elastingumas ir tekstūra.
Tyrimai rodo, kad badavimas mažina oksidacinį stresą ir uždegimą – du pagrindinius odos senėjimo veiksnius.
Dėl laikino medžiagų apykaitos pokyčio, kurį sukelia badavimas, padidėja augimo hormono, kuris palaiko kolageno sintezę ir ląstelių atsinaujinimą, gamyba.
Be to, badavimo metu sumažėjęs insulino ir cukraus kiekis padeda sumažinti glikaciją– procesą, kuris pažeidžia odos baltymus ir pagreitina raukšlių susidarymą.
Hormonų pusiausvyros atstatymas: Poveikis insulinui, kortizoliui ir augimo hormonui: poveikis insulinui, kortizoliui ir augimo hormonui
Protarpinis badavimas iš esmės keičia pagrindinius hormonų kelius, reguliuojančius medžiagų apykaitą, atsaką į stresą ir ląstelių regeneraciją.
Badavimo metu insulino kiekis labai sumažėja, todėl padidėja jautrumas insulinui ir sumažėja diabeto rizika. Kartu iki 500 % padidėja augimo hormono gamyba, skatinanti riebalų panaudojimą ir raumenų išsaugojimą.
Nuosekliai badaujant taip pat normalizuojasi kortizolio raida, todėl gali sumažėti lėtinio streso žymenys.
Šis hormonų persitvarkymas sukuria tokią medžiagų apykaitos aplinką, kuri skatina riebalų oksidaciją ir kartu išsaugo liesą audinį.
Tyrimai rodo, kad šie hormonų pokyčiai lemia ne tik svorio reguliavimo, bet ir kitus badavimo privalumus, įskaitant geresnį medžiagų apykaitos lankstumą ir ląstelių atsparumą stresui.
Uždegimo mažinimas: Paslėpta nauda kelioms sistemoms
Pertraukiamo badavimo tyrimai atskleidė reikšmingą priešuždegiminį poveikį, kuris pasireiškia įvairioms organizmo sistemoms.
Pasninko metu organizme sumažėja uždegiminių citokinų gamyba ir suaktyvėja ląstelių autofagija – pažeistų ląstelių komponentų šalinimo procesas.
Šie mechanizmai mažina lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, artritą ir neurologinius sutrikimus, priežastis.
Tyrimai rodo, kad net ir trumpalaikiai badavimo protokolai gali sumažinti pagrindinius uždegimo žymenis, tokius kaip C reaktyvusis baltymas, TNF-alfa ir interleukinas-6.
Šis sisteminio uždegimo sumažėjimas gali paaiškinti daugelį ne tik svorio reguliavimo, bet ir kitų pasninkavimo privalumų, įskaitant geresnį odos skaistumą, geresnę pažinimo funkciją ir mažesnį sąnarių skausmą.
Praktiniai pasninkavimo būdai, padedantys optimizuoti su svoriu nesusijusią naudą
Nors diskusijose apie protarpinį badavimą dažnai dominuoja svorio mažinimas, taikant konkrečius badavimo protokolus galima maksimaliai padidinti su svoriu nesusijusią naudą įvairioms fiziologinėms sistemoms.
Laiko apribotas valgymas (16:8 arba 18:6) pagerina kognityvines savybes ir išlieka tvarus daugeliui žmonių.
Norint sustiprinti autofagiją ir ląstelių atjaunėjimą, geresnių rezultatų gali duoti ilgesnis 24-36 valandų badavimas, taikomas kas mėnesį.
Tiems, kurie siekia hormonų pusiausvyros, gali būti naudingi modifikuoti pakaitiniai badavimo būdai, leidžiantys pakankamai atsigauti tarp badavimo laikotarpių.
Visų protokolų metu labai svarbu tinkamai drėkinti organizmą, taip pat svarbus maistinių medžiagų tankis valgymo metu.
Individualizavimas atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę, vaistų vartojimą ir gyvenimo būdo veiksnius galiausiai lemia, kuris metodas duoda idealią naudą, nesusijusią su svoriu.
