Žaliosios arbatos vartojimas, nepaisant jos teikiamos naudos, gali kelti pavojų sveikatai. Ji gali iki 25 % slopinti geležies pasisavinimą, todėl rizikos grupės asmenims gali sukelti anemiją. Jame esantis kofeinas gali sukelti nerimą, nemigą ir širdies plakimą. Didelis tanino kiekis gali dirginti virškinimo sistemą, sukelti pilvo skausmą ir GERL simptomus. Koncentruoti ekstraktai yra susiję su kepenų pažeidimais, o reguliarus jų vartojimas gali sumažinti kaulų mineralinį tankį. Šio poveikio supratimas padeda vartotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl vartojimo įpročių.
Geležies stokos anemija: Kaip žalioji arbata blokuoja maistinių medžiagų įsisavinimą?
Nors žalioji arbata teikia daug naudos sveikatai, joje yra junginių, kurie gali labai trukdyti geležies įsisavinimui. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai, ypač epigalokatechino galatas (EGCG), virškinamajame trakte jungiasi su geležimi ir iki 25 % stabdo jos įsisavinimą.
Reguliarus ir gausus šios arbatos vartojimas gali prisidėti prie geležies stokos anemijos, ypač rizikos grupėse, įskaitant menstruacijas turinčias moteris, nėščias moteris ir asmenis, kuriems jau anksčiau trūko geležies.
Simptomai: nuovargis, silpnumas, blyški oda ir sutrikusios kognityvinės funkcijos.
Specialistai rekomenduoja žaliąją arbatą vartoti tarp valgymų, o ne su geležies turtingu maistu, o prieš geriant arbatą palaukti bent valandą po valgio.
Nerimas ir miego sutrikimai dėl kofeino kiekio
Žaliosios arbatos trukdžiai geležies įsisavinimui yra tik vienas iš galimų sveikatos sutrikimų; joje esantis kofeinas yra dar vienas svarbus rizikos veiksnys daugeliui žmonių.
Įprastame puodelyje yra 25-45 mg kofeino, kuris jautriems žmonėms gali sukelti nerimo simptomus. Reguliarus kavos vartojimas, ypač didesniais kiekiais, gali sukelti nemigą, nerimą ir padažnėjusį širdies plakimą.
Asmenims, turintiems nerimo sutrikimų ar miego sunkumų, vartojant žaliąją arbatą simptomai dažnai paūmėja. Tyrimai rodo, kad po pietų ar vakare vartojama arbata ypač sutrikdo miego struktūrą, todėl sumažėja miego kokybė ir kiekybė.
Reguliariai vartojant alkoholį, jautriems asmenims šis poveikis gali sukelti lėtinių miego sutrikimų ir su nerimu susijusių būklių.
Virškinimo sistemos komplikacijos ir skrandžio skausmas
Nors žalioji arbata dažnai garsėja savo antioksidacinėmis savybėmis, daugeliui vartotojų ji gali sukelti didelių virškinimo sutrikimų. Didelis taninų kiekis žaliojoje arbatoje gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą, todėl gali atsirasti pilvo skausmas, pykinimas ir vidurių užkietėjimas, ypač vartojant tuščiu skrandžiu.
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai, nors kai kuriais atvejais ir naudingi, gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomus.
Asmenims, sergantiems pepsine opalige ar žarnyno uždegimu, pavartojus žaliosios arbatos, simptomai gali paūmėti. Asmenys, kurių virškinimo sistema jautri, turėtų apsvarstyti galimybę gerti žaliąją arbatą po valgio arba sumažinti jos vartojimą.
Koncentruotų žaliosios arbatos ekstraktų keliama rizika pažeisti kepenis
Nors įprastas žaliosios arbatos vartojimas paprastai laikomas saugiu, daugelyje klinikinių ataskaitų ir atvejų tyrimų nustatyta, kad koncentruoti žaliosios arbatos ekstraktai sukelia rimtų kepenų pažeidimų.
Pagrindinis su tuo susijęs junginys yra epigalokatechin-3-galatas (EGCG), kurio didelės dozės gali sukelti hepatotoksiškumą. Kepenų pažeidimo simptomai yra gelta, tamsus šlapimas, pilvo skausmas ir padidėjęs kepenų fermentų kiekis.
Dauguma užfiksuotų atvejų įvyko vartojant papildus, kurių sudėtyje yra 250-1000 mg katechinų per parą.
Asmenims, sergantiems kepenų ligomis, vartojantiems hepatotoksinius vaistus ir pasninkaujantiems, kyla didesnė rizika.
FDA griežtai nereguliuoja šių papildų, todėl tinkamas dozavimas ir kokybės kontrolė gali kelti rūpesčių.
Sąveika su vaistais: Kada žalioji arbata tampa pavojinga
Vartojant žaliąją arbatą, ypač dideliais kiekiais arba koncentruotų ekstraktų pavidalu, gali pasireikšti kelios kritinės sąveikos su vaistais.
Žalioji arbata gali sumažinti tam tikrų vaistų veiksmingumą, pakeisdama jų absorbciją ar metabolizmą organizme.
Visų pirma žalioji arbata mažina antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, veiksmingumą, todėl gali padidėti insulto ar krešulių susidarymo rizika.
Joje esantis kofeinas gali sustiprinti stimuliuojantį poveikį kartu su tokiais vaistais kaip efedrinas ar amfetaminai.
Be to, žalioji arbata gali sąveikauti su beta adrenoblokatoriais, psichiatriniais vaistais ir chemoterapiniais preparatais.
Pacientai, vartojantys MAO inhibitorius, turėtų visiškai vengti žaliosios arbatos, nes šis derinys gali sukelti pavojingus kraujospūdžio šuolius.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: Kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis
Žaliosios arbatos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai apima ne tik sąveiką su vaistais, bet ir tiesioginį poveikį širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui.
Dėl kofeino kiekio, ypač jautriems žmonėms, per didelis jo kiekis gali sukelti tachikardiją ir nereguliarų širdies plakimą.
Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos ekstraktas gali laikinai padidinti kraujospūdį, ypač hipertenzija sergantiems pacientams.
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali sutrikdyti kalcio kanalų funkciją širdies ląstelėse, todėl gali sutrikti normalus širdies ritmas.
Asmenims, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kyla didesnė rizika, nes žaliosios arbatos stimuliuojančios savybės gali sustiprinti aritmiją ir paskatinti širdies plakimą.
Šis poveikis paprastai pasireiškia suvartojant daugiau kaip keturis puodelius per dieną.
Nėštumo ir žindymo komplikacijos
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu žaliosios arbatos vartojimas kelia specifinę riziką, kurią reikia atidžiai apsvarstyti nėščiosioms ir žindyvėms.
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas patenka per placentą ir gali sumažinti vaisiaus augimo tempą, padidinti mažo gimimo svorio riziką, o vartojamas dideliais kiekiais gali sukelti apsigimimų.
Žindančioms moterims kofeinas patenka į motinos pieną ir gali sukelti kūdikių dirglumą ir miego sutrikimus.
Be to, žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali slopinti folio rūgšties, būtinos vaisiaus nervų vystymuisi, įsisavinimą.
Medikai paprastai rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip du puodelius arbatos per dieną, o šiais jautriais laikotarpiais pageidautina pereiti prie arbatos be kofeino.
Kaulų sveikatos pablogėjimas: Kalcio išeikvojimo rizika
Žaliosios arbatos poveikį skeleto sveikatai nagrinėjantys tyrimai atskleidė susirūpinimą keliančias sąsajas tarp per didelio jos vartojimo ir sumažėjusio kaulų mineralinio tankio. Didelis fluoro kiekis žaliojoje arbatoje gali trukdyti kalcio įsisavinimui ir medžiagų apykaitai, todėl ilgainiui gali paspartėti kaulų nykimas.
Tyrimai rodo, kad žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali slopinti osteoblastų– ląstelių, atsakingų už kaulų formavimąsi, – veikląir kartu didinti osteoklastų, kurie ardo kaulinį audinį, funkciją. Dėl šio disbalanso sutrinka skeleto vientisumas, ypač pažeidžiamose gyventojų grupėse, pavyzdžiui, moterims po menopauzės ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Asmenys, turintys osteoporozės rizikos veiksnių, turėtų stebėti žaliosios arbatos vartojimą ir užtikrinti tinkamą kalcio vartojimą, kad būtų sušvelnintas galimas neigiamas poveikis.
Galvos skausmas ir migrena: Neurologinės reakcijos į žaliąją arbatą
Dažnai vartojantys žaliąją arbatą dažnai praneša, kad jaučia galvos skausmą ir migreną, o klinikiniais stebėjimais nustatytas galimas neurologinis ryšys tarp šių simptomų ir gėrime esančių junginių.
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas sukelia kraujagysles siaurinantį poveikį, kuris jautriems asmenims gali sukelti galvos skausmą. Tyrimai rodo, kad katechinai, ypač EGCG, gali keisti smegenų kraujotakos struktūrą ir neuromediatorių aktyvumą. Šie biocheminiai pokyčiai gali sutrikdyti normalią smegenų funkciją ir sukelti reakciją į skausmą.
Be to, žaliojoje arbatoje esantys taninai gali sąveikauti su serotonino receptoriais, susijusiais su migrena. Mokslininkai užfiksavo, kad asmenims, vartojantiems daugiau nei tris puodelius per dieną, dažniau skauda galvą, ypač kai arbata geriama tuščiu skrandžiu.
