Emociniam intelektui kenkia penki paplitę įpročiai: vengimas sudėtingų pokalbių, nesirūpinimas fizine savijauta, nuolatinis skaitmeninių trikdžių naudojimas, neigiamų emocijų slopinimas ir širdingo grįžtamojo ryšio atmetimas. Toks elgesys riboja savęs pažinimą ir santykių augimą, nes atsiranda bendravimo spragų ir emocinių aklųjų dėmių. Kiekvienas įprotis atrodo nekenksmingas, tačiau palaipsniui mažina gebėjimą atpažinti, suprasti ir veiksmingai valdyti emocijas. Šių įpročių atpažinimas yra pirmas žingsnis siekiant išsiugdyti emociškai protingesnes reakcijas kasdieniniame bendravime.
Sudėtingų pokalbių ir konfliktų vengimas
Nors daugelis žmonių instinktyviai vengia nepatogaus bendravimo, vengimas sudėtingų pokalbių ir konfliktų labai kenkia emociniam intelektui. Toks vengimas neleidžia žmonėms išsiugdyti esminių įgūdžių valdyti emocijas streso metu ir suprasti kitų požiūrį.
Kai žmonės nuolat vengia sudėtingų pokalbių, jie praranda galimybę tinkamai išreikšti jausmus, empatiškai išklausyti ir rasti konstruktyvius sprendimus. Laikui bėgant šis įprotis sukuria emocijų slopinimo ir bendravimo spragų modelį.
Emociškai protingi žmonės pripažįsta, kad konfliktai, nors ir nepatogūs, yra vertingas augimo mechanizmas. Į sudėtingus pokalbius jie žvelgia kaip į galimybę sustiprinti santykius, išsiaiškinti ribas ir ugdyti didesnį savęs pažinimą pagarbiai bendradarbiaujant.
Fizinės gerovės nepaisymas
Sąmonės ir kūno ryšys yra esminė emocinio intelekto dalis, kurios daugelis nepastebi. Lėtinis miego trūkumas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veikia pažinimo funkcijas ir emocinį reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad miego trūkumo kamuojami asmenys prasčiau kontroliuoja impulsus ir pasižymi padidėjusiu emociniu reaktyvumu.
Reguliari mankšta didina endorfinų gamybą, kurie natūraliai kelia nuotaiką ir mažina streso hormonų kiekį. Panašiai ir mitybos trūkumas gali sukelti dirglumą ir pabloginti koncentraciją.
Pablogėjus fizinei savijautai, smegenų emocijų apdorojimo centrai veikia neoptimaliai.
Pirmenybė tinkamam miegui, subalansuotai mitybai ir pastoviam fiziniam aktyvumui yra ne tik fizinė sveikata – tai būtina neurologinių sistemų, valdančių emocinį intelektą, priežiūra.
Nuolatinis daugiatikslis darbas ir skaitmeninė perkrova
Nors daugelis mano, kad daugelio užduočių atlikimas yra produktyvumo požymis, šis įprotis labai kenkia emociniam intelektui, nes išskaido dėmesį ir perkrauna pažintinius išteklius.
Nuolatinis užduočių perjunginėjimas mažina duomenų apdorojimo gilumą, todėl prastėja žmogaus gebėjimas atpažinti emocinius ženklus bendraujant.
Skaitmeninė perkrova dar labiau sustiprina šią problemą. Dėl per ilgo laiko, praleidžiamo prie ekrano, ir nuolatinio ryšio susidaro chroniško išsiblaškymo būsena, todėl žmonės mažiau dalyvauja pokalbiuose ir santykiuose.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai nutraukia tiesioginį bendravimą, kad patikrintų įrenginius, prasčiau įsijaučia ir suvokia savo emocijas.
Reguliarios skaitmeninės pertraukos ir vienos užduoties atlikimo praktika gali padėti atkurti dėmesio išteklius, reikalingus emociniam apdorojimui ir tarpasmeniniam jautrumui.
Neigiamų emocijų slopinimas arba ignoravimas
Neigiamų emocijų slėpimas po pozityvumo fasadu kenkia emociniam intelektui iš esmės. Toksiškas pozityvumas neleidžia žmonėms išsiugdyti emocinio sąmoningumo ir sveikai apdoroti sudėtingų jausmų.
Kai žmonės įprastai užgniaužia tokias emocijas kaip pyktis, liūdesys ar nusivylimas, šie jausmai neišnyksta, o pasireiškia fizine įtampa, nerimu ar išstumtomis reakcijomis. Toks vengimo elgesys sukuria emocines akląsias dėmes, kurios trukdo užmegzti autentiškus ryšius su kitais žmonėmis.
Tikrasis emocinis intelektas reikalauja pripažinti visą žmogaus emocijų spektrą. Susidurdami su neigiamais jausmais ir juos priimdami, o ne neigdami, žmonės įgyja vertingų įžvalgų apie save ir įgyja didesnio atsparumo, kai susiduria su neišvengiamais gyvenimo iššūkiais.
Nesugebėjimas ieškoti ir taikyti sąžiningą grįžtamąjį ryšį
Kaip galima iš tiesų augti nepriimant išorinių perspektyvų? Daugelis žmonių susikuria emocines akląsias dėmes, vengdami nuoširdaus grįžtamojo ryšio ir teikdami pirmenybę komfortui, o ne augimui. Toks vengimas neleidžia tiksliai įvertinti savęs ir stiprina neadaptyvų elgesį.
Gavę grįžtamąjį ryšį, emociškai protingi asmenys atsispiria gynybai ar atmetimui. Vietoj to jie apgalvotai įvertina informaciją ir atskiria emocines reakcijas nuo vertingų įžvalgų. Jie supranta, kad kritika, nors ir nemaloni, dažnai turi tiesos branduolių, būtinų tobulėjimui.
Tie, kurie aktyviai ieško įvairių požiūrių, demonstruoja emocinę brandą. Reguliarus grįžtamojo ryšio prašymas suteikia galimybių asmeninei raidai, kurios izoliuotas savęs apmąstymas negali prilygti, ir galiausiai stiprina emocinį intelektą, nes didina savimonę.
