Galvos odos niežulys gali atsirasti dėl kelių sveikatos sutrikimų. Seborėjinis dermatitas sukelia riebias, pleiskanojančias dėmeles, o galvos odos psoriazė – sustorėjusias, žvynuotas apnašas. Grybelinės infekcijos, ypač Malassezia, klesti galvos odos riebaluose. Kontaktinis dermatitas išsivysto dėl reakcijų į plaukų produktus. Galvos utėlės sukelia stiprų niežulį dėl įkandimų. Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, diskoidinė vilkligė, turi įtakos galvos odos būklei. Hormonų pusiausvyros sutrikimai keičia sebumo gamybą ir sukelia dirginimą. Supratus šias priežastis, galima parinkti veiksmingą gydymą.
Seborėjinis dermatitas: Kai jūsų riebalinės liaukos įsibėgėja.
Nors daugeliui žmonių kartais niežti galvos odą, seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos būklė, kuriai būdingas nuolatinis dirginimas ir pleiskanojimas.
Šis sutrikimas atsiranda, kai riebalinės liaukos gamina per daug riebalų, todėl susidaro aplinka, kurioje gali daugintis natūraliai atsirandančios mielės.
Ši būklė paprastai pasireiškia raudonomis, žvynuotomis dėmėmis su gelsvais ar baltais dribsniais, kurie gali atrodyti riebūs.
Dažniausi iššutimus sukeliantys veiksniai yra stresas, hormonų pokyčiai, tam tikri vaistai ir šaltas bei sausas oras.
Skirtingai nuo paprastų pleiskanų, seborėjinis dermatitas gali būti sunkesnis ir dažnai jam gydyti reikia medikamentinių šampūnų, kurių sudėtyje yra tokių sudedamųjų dalių kaip ketokonazolas, seleno sulfidas arba cinko piritionas.
Galvos odos psoriazė: Daugiau nei oda
Galvos odos psoriazė, kuria serga maždaug 2-3 % pasaulio gyventojų, yra lėtinė autoimuninė liga, apimanti ne tik paviršinį dirginimą.
Ši liga pasireiškia aiškiai apibrėžtomis, žvynuotomis, raudonomis dėmėmis, kuriose odos ląstelės dauginasi neįprastai greitai – iki dešimties kartų greičiau nei įprastai.
Skirtingai nuo pleiskanų, galvos odos psoriazė apima viso kūno uždegimą. Sergantieji gali jausti niežulį, deginimo pojūtį ir laikiną plaukų slinkimą. Ši būklė dažnai siejama su psoriaziniu artritu ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos rizika.
Gydymo būdai – medikamentiniai šampūnai, kurių sudėtyje yra salicilo rūgšties, akmens anglių dervos arba kortikosteroidų.
Sunkiais atvejais gydytojai gali skirti biologinių vaistų, nukreiptų į tam tikrus imuninius kelius, dalyvaujančius uždegiminėje kaskadoje.
Grybelinės infekcijos: Paslėpti kaltininkai
Po matomais niežtinčios galvos odos simptomais slepiasi grybelinės infekcijos, kurios yra pagrindinės galvos odos diskomforto ir uždegimo priežastys.
Dažniausiai pasitaikantis kaltininkas – Malassezia– natūraliai egzistuoja žmogaus odoje, tačiau gali pernelyg daug plisti, sukeldamas pleiskanas ir seborėjinį dermatitą.
Šie grybeliai maitinasi galvos odos aliejais, palikdami dirginančius šalutinius produktus, kurie sukelia pleiskanojimą, paraudimą ir stiprų niežulį.
Šiltos ir drėgnos sąlygos skatina grybelių augimą, ypač asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs arba kurie pernelyg prakaituoja.
Priešgrybeliniai šampūnai, kurių sudėtyje yra ketokonazolo, seleno sulfido arba piritiono cinko, veiksmingai kovoja su šiomis infekcijomis.
Nuolatiniams ar sunkiems atvejams gali prireikti receptinio gydymo, kad būtų atkurta natūrali galvos odos mikrobų pusiausvyra.
Kontaktinis dermatitas: Kai jūsų produktai atsigręžia prieš jus
Kontaktinis dermatitas: Kai jūsų produktai atsigręžia prieš jus
Daugelis plaukų priežiūros produktų, skirtų pagražinti ir pamaitinti, ironiškai gali tapti galvos odos sudirginimo šaltiniu dėl kontaktinio dermatito, t. y. lokalios uždegiminės reakcijos, atsirandančios odai susidūrus su dirginančiomis medžiagomis.
Dažniausiai tai sukelia kvapiosios medžiagos, konservantai, dažikliai, esantys šampūnuose, kondicionieriuose ir stilizavimo priemonėse. Simptomai paprastai pasireiškia per kelias valandas kaip paraudimas, niežulys ir pleiskanojimas, o sunkiais atvejais kartais atsiranda mažų pūslelių.
Diagnozuojant reikia nustatyti ir pašalinti kenksmingą produktą. Norint nustatyti konkrečius alergenus, gali prireikti atlikti lopo testus.
Gydant stengiamasi vengti dirgiklių ir gali būti vartojami vietiniai kortikosteroidai uždegimui mažinti. Perėjus prie hipoalerginių, bekvapių produktų, simptomai dažnai išnyksta per kelias savaites.
Galvos utėlės: Mažyčiai parazitai, didelis diskomfortas
Nors dauguma žmonių nelinkę apie jas kalbėti, galvos utėlės yra viena iš labiausiai paplitusių parazitinių infekcijų visame pasaulyje – vien Jungtinėse Amerikos Valstijose jomis kasmet užsikrečia maždaug 6-12 milijonų žmonių.
Šie maži vabzdžiai be sparnų gyvena ant galvos odos ir maitinasi žmogaus krauju, sukeldami stiprų niežulį, nes maitindamiesi išskiria seilių.
Priešingai paplitusiai nuomonei, utėlės pirmenybę teikia švariems plaukams ir dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą galva į galvą.
Simptomai: nuolatinis galvos odos niežėjimas (ypač naktį), matomos utėlės arba kiaušiniai (gniutai), prisitvirtinę prie plaukų kuokštelių, ir maži raudoni iškilimai ant galvos odos.
Veiksmingas gydymas paprastai apima be recepto parduodamus pedikulicidus, kruopštų šukavimą plonais dantukais ir aplinkos valymą.
Autoimuninės būklės, turinčios įtakos galvos odai
Be išorinių parazitų, tokių kaip galvinės utėlės, galvos odos diskomforto šaltiniu gali tapti ir paties organizmo imuninė sistema .
Keletas autoimuninių ligų yra nukreiptos būtent į galvos odą. Psoriazė pasireiškia sidabriškomis žvynuotomis dėmėmis, kurias lydi stiprus niežulys. Areatinė alopecija pasireiškia, kai imuninė sistema užpuola plaukų folikulus ir sukelia plaukų slinkimą bei galvos odos jautrumą.
Diskoidinė raudonoji vilkligė sukelia monetos formos, raudonus, žvynuotus pažeidimus, kurie negydomi gali sukelti nuolatinius randus. Šios būklės atsiranda dėl to, kad imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikus audinius.
Diagnozei nustatyti paprastai reikia atlikti dermatologinį tyrimą, kartais – biopsiją. Gydymo metodai apima vietinius kortikosteroidus, imunosupresantus ir gyvenimo būdo valdymą, siekiant sumažinti paūmėjimus ir palengvinti varginančius galvos odos simptomus.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai ir niežtinti galvos oda
Nuo nuolatinio niežulio kenčiantys žmonės dažnai neatpažįsta sudėtingo ryšio tarp hormonų svyravimų ir galvos odos sveikatos. Hormonų disbalansas, ypač estrogenų, progesterono ir androgenų, gali turėti didelę įtaką riebalų gamybai ir odos ląstelių apykaitai.
Moterys dažnai patiria galvos odos diskomfortą menopauzės, nėštumo ar menstruacijų ciklų metu, kai hormonų kiekis smarkiai pasikeičia.
Skydliaukės sutrikimai – tiek hipotireozė, tiek hipertireozė – gali pasireikšti sausa, niežtinčia galvos oda ir plaukų retėjimu.
Dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PCOS) ir padidėjusio androgenų kiekio gali padidėti sebumo gamyba, todėl susidaro aplinka, kurioje klesti grybeliai, todėl galvos oda dar labiau sudirgsta.
