Finansiškai nestabilūs asmenys dažnai pasižymi septyniais žalingais įpročiais: gyvena nuo algos iki algos, netaupydami pinigų, emocines išlaidas naudoja kaip susidorojimo mechanizmą, vengia pokalbių apie finansus, prabangius pirkinius pateisina mąstymu „aš to nusipelniau”, nekreipia dėmesio į išlaidų stebėjimą ir biudžeto sudarymą, būtiniausioms reikmėms naudojasi kredito kortelėmis ir pirmenybę teikia greitam pasitenkinimui, o ne ilgalaikiams tikslams. Norint ištrūkti iš šių įpročių, reikia kaupti lėšas nenumatytiems atvejams, ieškoti alternatyvių streso šaltinių, susidurti su finansine realybe, permąstyti rūpinimąsi savimi, diegti biudžeto sudarymo sistemas ir puoselėti atidėtą pasitenkinimą. Šios strategijos yra ilgalaikio finansinio stabilumo pagrindas.
Gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo be apsaugos tinklo
Beveik pusė suaugusių amerikiečių gyvena nuo algos iki algos, t. y. išleidžia visas savo pajamas iki kito atlyginimo. Esant tokiai pavojingai finansinei padėčiai nelieka rezervų netikėtoms išlaidoms, pavyzdžiui, nenumatytoms medicininėms išlaidoms ar automobilio remontui.
Neturėdami neatidėliotinų išlaidų fondo, šie asmenys, ištikus krizei, dažnai griebiasi kreditinių kortelių ar paskolų su didelėmis palūkanomis, taip sukurdami skolų ratą. Daugelis finansiškai nestabilių žmonių taip pat neturi tinkamų biudžeto sudarymo įgūdžių, kad galėtų stebėti, kam kiekvieną mėnesį skiriami pinigai.
Norint nutraukti šį modelį, reikia sukurti nedidelį fondą nenumatytiems atvejams, netgi pradedant nuo 455 eurų (500 JAV dolerių). Palaipsniui didinant santaupas ir atidžiai stebint išlaidas, galima atsikvėpti ir sumažinti pažeidžiamumą dėl neišvengiamų finansinių netikėtumų.
Emocinis išlaidavimas kaip apsisprendimo mechanizmas
Susidūrę su stresu, nerimu ar neigiamomis emocijomis, finansiškai nestabilūs asmenys dažnai renkasi apsipirkimą kaip laikiną pagalbos priemonę. Toks elgesys sukuria destruktyvų ratą, kai dėl trumpalaikio emocinio palengvėjimo didėja finansinė įtampa ir kyla dar daugiau streso.
Emocinis išlaidavimas paprastai pasireiškia impulsyviais pirkiniais, apsipirkimo „terapijos” seansais ir daiktų pirkimu siekiant parodyti sėkmę, nepaisant finansinės realybės. Norint nutraukti šį modelį, reikia sukurti alternatyvias įveikos strategijas, pavyzdžiui, sąmoningumo praktiką, fizinius pratimus ar kūrybinius užsiėmimus.
Finansinis atsigavimas apima emocinių dirgiklių nustatymą, 24 valandų pirkimo atidėjimo taisyklės įgyvendinimą ir pagalbos ieškojimą pas atskaitingus partnerius, kurie supranta psichologinius finansinio elgesio aspektus.
Finansinių pokalbių ir realybės patikrinimų vengimas
Be emocinio išlaidavimo, finansiškai nestabilūs asmenys, susidūrę su savo pinigine padėtimi, dažniausiai vengia pokalbių. Jie paprastai vengia pokalbių apie biudžeto sudarymą, atsisako susitikimų dėl finansinio planavimo ir ignoruoja banko išrašus ar kredito kortelių sąskaitas.
Šį vengimą lemia nerimas ir gėda, susijusi su jų finansine realybe. Atsisakydami pripažinti problemas, jie neleidžia sau įgyvendinti būtinų sprendimų. Norint ištrūkti iš šio rato, reikia palaipsniui, mažais, lengvai įgyvendinamais žingsniais atskleisti finansines tiesas.
Veiksmingos intervencinės priemonės apima konkretaus laiko skyrimą finansams peržiūrėti, pagalbos kreipimąsi į finansų konsultantus ir diskusijų apie finansus permąstymą kaip įgalinančių, o ne grasinančių. Susidūrimas su finansine realybe, nors iš pradžių ir nepatogus, galiausiai padeda siekti stabilumo.
Prabangių pirkinių pateisinimas „aš to nusipelniau”
Daugelis finansiškai nestabilių asmenų pateisina brangius pirkinius remdamiesi „aš to nusipelniau” mąstysena – psichologiniu mechanizmu, kuris panaikina biudžeto apribojimus. Toks racionalizavimas dažnai pasitaiko po streso ar tariamų sunkumų, todėl atsiranda klaidingas emocinės kompensacijos ir finansinių sprendimų lygiavertiškumas.
Norint atsikratyti šio įpročio, reikia pripažinti, kad tikroji savigarba retai susijusi su finansine įtampa. Alternatyva gali būti iš anksto nustatytų atlygių nustatymas pagal biudžeto parametrus arba ieškojimas nepiniginių būdų, kaip įvertinti asmeninius pasiekimus.
Pats finansinis stabilumas tampa svarbiausiu apdovanojimu, kai impulsyvūs pirkiniai pakeičiami tikslingu išlaidavimu.
Perėjimas nuo tiesioginio pasitenkinimo prie ilgalaikio saugumo reikalauja iš naujo sureguliuoti savo reakciją į pelnytą pripažinimą.
Išlaidų stebėjimo ir biudžeto sudarymo aplaidumas
Beveik visi finansiškai nestabilūs asmenys turi bendrą akląją dėmę: nesugeba sistemingai sekti išlaidų ir sudaryti funkcinių biudžetų.
Nesekdami išlaidų, žmonės nežino, kam iš tikrųjų išleidžiami jų pinigai, todėl nesutampa įsivaizduojami ir tikrieji išlaidų įpročiai. Dėl šio informacijos atotrūkio neįmanoma nustatyti probleminių sričių ar nereikalingų išlaidų.
Biudžeto sudarymas yra finansinio stabilumo pagrindas, nes nustato išlaidų ribas ir taupymo prioritetus. Kai jo nepaisoma, žmonės veikia be finansinių saugiklių, todėl pinigus valdo reaktyviai, o ne proaktyviai.
Sprendimui rasti reikia įdiegti paprastas stebėjimo sistemas – nesvarbu, ar tai būtų skaitmeninės programėlės, ar paprastos skaičiuoklės – ir sudaryti realistiškus biudžetus, kurie atitiktų finansinius tikslus.
Pasikliauti kredito kortelėmis pagrindinėms reikmėms
Kai asmenys nuolat pasikliauja kredito kortelėmis, kad padengtų būtiniausias pragyvenimo išlaidas, pavyzdžiui, maisto produktų, komunalinių paslaugų ir būsto išlaidas, jie patenka į pavojingą skolų kaupimosi ratą.
Ši priklausomybė dažnai prasideda kaip laikinas sprendimas, bet greitai tampa nuolatine našta. Didelės palūkanų normos dar labiau apsunkina šią problemą, todėl laikui bėgant pradiniai pirkiniai tampa gerokai brangesni.
Finansų ekspertai rekomenduoja atsikratyti šio įpročio ir sukurti skubios pagalbos fondą, kuris padengtų bent trijų mėnesių pagrindines išlaidas.
Būtiniausioms reikmėms skirto grynaisiais pinigais pagrįsto biudžeto sudar ymas padeda išvengti tolesnės priklausomybės nuo kredito. Tie, kurie jau yra įstrigę kredito spąstuose, pirmenybę turėtų teikti didelių palūkanų skolų grąžinimui ir kartu kaupti santaupų atsargas.
Nuolat teikia pirmenybę trumpalaikiam pasitenkinimui, o ne ilgalaikiams tikslams
Įprastinis ilgalaikio finansinio saugumo aukojimas dėl tiesioginių malonumų yra esminis finansiškai nestabilių asmenų bruožas. Šis modelis pasireiškia impulsyviais pirkiniais, pramogomis ir greitu pasitenkinimu, nors santaupų nepakanka.
Norint ištrūkti iš šio rato, reikia nustatyti konkrečius finansinius tikslus su konkrečiais terminais. Asmenys turėtų įgyvendinti „24 valandų taisyklę” prieš įsigydami nebūtinus pirkinius, įsivaizduoti ilgalaikius tikslus ir sukurti atskiras sąskaitas skirtingiems finansiniams tikslams. Automatiniai santaupų pervedimai gali padėti apeiti pagundą išlaidauti.
Psichologinės naudos iš atidėto pasitenkinimo supratimas padeda pakeisti sprendimų priėmimo būdą – nuo nepritekliaus pereiti prie įgalinimo, palaipsniui keičiant savo santykį su pinigais į stabilumo ir augimo.
