Kai daugelis šešiasdešimtmečių žiemą renkasi likti namie prie šilto radiatoriaus, vienas Lietuvos sodų bendrijos gyventojas kiekvieną rytą išeina į kiemą ir keliais tiksliais judesiais nuvalo sniegą nuo tako. Nei dusulys, nei skaudantis stuburas, nei įprastas senatviškas silpnumas. Kaimynai jau seniai pastebėjo, kad šis vyras atrodo ir jaučiasi bent dešimtmečiu jaunesnis nei rodo pasas.
Paklaustas apie savo energijos paslaptį, jis tik šypsosi ir rodo į sodo kampą, kur auga neįspūdingos išvaizdos krūmas. Būtent šis augalas, pasak jo, per tris dešimtmečius tapo ne tik sodo puošmena, bet ir kasdieniu sveikatos šaltiniu.
Paprasta rutina, kuri stebina aplinkinius
Vyras pasakoja, kad jo diena prasideda ne nuo kavos ar vaistų, o nuo kelių šaukštelių naminio džemo arba arbatos su džiovintais vaisiais. Vasarą jis uogas valgo šviežias, rudenį – ruošia atsargas žiemai. Receptai nesudėtingi: kompotai, uogienės, kartais vynas šventėms.
Kaimynai iš pradžių žiūrėjo skeptiškai. Tačiau metai bėgo, o 65-metis išliko toks pat judrus ir energingas. Jokių rimtų peršalimų, retas apsilankymas pas gydytoją, ir tas pats kastuvas rankose kiekvieną žiemą.
Krūmas, kuris Lietuvoje auga jau šimtmečius
Paslaptingasis augalas – geltonoji sedula, dar vadinama corneliu arba derieniumi. Lotyniškai – Cornus mas. Tai senas, Europoje nuo senovės žinomas vaistinis ir dekoratyvinis krūmas, kuris puikiai prisitaikęs prie mūsų klimato ir atlaikantis net šalčiausias žiemas.
Sedulos vaisiai primena mažas raudonas alyvuoges, o skonis – rūgštokas, šiek tiek panašus į spanguolių ir vyšnių mišinį. Nors krūmas Lietuvoje nėra labai populiarus, jį galima rasti senesniuose soduose ir botanikos parkuose.
Kodėl sedula vadinama „gydančiąja”
Moksliniai tyrimai patvirtina tai, ką liaudies medicina žinojo šimtmečius. Sedulos vaisiai pasižymi keletu svarbių savybių:
Vitamino C koncentracija. Šviežiose uogose vitamino C yra daugiau nei citrinose. Tai natūralus imuniteto stiprintojas, ypač aktualus šaltuoju metų laiku.
Antioksidantai. Sedulos vaisiai turtingi antocianinais – junginiais, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir lėtina senėjimo procesus.
Priešuždegiminis poveikis. Tradicinėje medicinoje sedulos lapų ir vaisių užpilai buvo naudojami karščiavimui mažinti ir uždegiminiams procesams slopinti.
65-metis kaimynas nėra mokslininkas, tačiau sako jaučiantis skirtumą. Per trisdešimt metų jis retai sirgo, o žiemos peršalimai, kurie kamuoja daugelį jo bendraamžių, jam beveik nežinomi.
Auginti lengva, o derlius – patikimas
Vienas didžiausių sedulos privalumų – ji praktiškai nereikalauja priežiūros. Krūmas atsparus šalčiui, prisitaiko prie įvairių dirvožemių, retai kenčia nuo ligų ar kenkėjų.
Kaimynas pasakoja, kad per visus trisdešimt metų jo darbai apsiribojo:
- Kasmetiniu lengvu genėjimu pavasarį
- Mulčiavimu aplink šaknis
- Retkarčiais palaistymu per dideles sausras
Daugiau nieko. Krūmas žydi anksčiau nei daugelis kitų augalų – dar kovo mėnesį, kai sode dar nieko nėra, sedula pasipuošia ryškiai geltonais žiedais. Vaisiai prinoksta vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.
Derlius nėra didžiulis – nuo vieno suaugusio krūmo galima tikėtis kelių kilogramų uogų per sezoną. Tačiau to pakanka šeimai ir dar lieka pasidalyti su kaimynais.
Bendruomenė, kuri įvertino seną išmintį
Per tuos trisdešimt metų aplink 65-metį susidarė nedidelis sedulos gerbėjų ratas. Kaimynai ateina pavasarį pasižiūrėti žydėjimo, rudenį – parsineša uogų ar naminio džemo stiklainį.
Kai kas jau pasodino savo krūmus, paskatinti jo pavyzdžio. Kiti tiesiog stebi ir vis dar netiki, kad tokia paprasta rutina gali duoti tokius rezultatus.
O 65-metis toliau kiekvieną žiemos rytą išeina į kiemą su kastuvu. Du tikslūs judesiai – ir takas švarus. Jokios skubos, jokio vargingo dusimo. Tik rami rutina žmogaus, kuris prieš tris dešimtmečius rado savo receptą.
