Padidėjęs plaukuotumas moterims gali būti ne tik estetinė problema, bet ir svarbus signalas, kad organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Sužinokite, kokios sveikatos būklės dažniausiai siejamos su šiuo reiškiniu ir kodėl verta laiku kreiptis į gydytojus.

Kas yra hirsutizmas?

Hirsutizmas – tai medicininė būklė, kai moters kūne plaukai auga ten, kur paprastai būdinga vyrams: veide, krūtinėje, pilvo apatinėje dalyje, nugaroje ir vidinėje šlaunų dalyje. Šis reiškinys dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio androgenų (vyrų lytinių hormonų) kiekio organizme. Nors genetika, etninė kilmė ir individualūs skirtumai gali lemti natūralų plaukuotumo lygį, staigus ar neįprastas plaukuotumo padidėjimas gali būti susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis.

1. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

Policistinių kiaušidžių sindromas yra dažniausia hirsutizmo priežastis, paveikianti apie 10-15% reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje. Ši būklė pasižymi hormonų disbalansu, kai kiaušidės gamina per daug androgenų, sukeliančių ne tik padidėjusį plaukuotumą, bet ir kitus simptomus.

Pagrindiniai PCOS požymiai:

• Nereguliarus menstruacijų ciklas arba jų nebuvimas
• Sunkumai pastoti
• Odos problemos (aknė, riebi oda)
• Svorio didėjimas, ypač pilvo srityje
• Plaukų slinkimas galvoje (pagal vyriško tipo nuplikimo modelį)

PCOS diagnoze nėra tik kosmetinė problema – ši būklė didina cukrinio diabeto, širdies ligų, endometriumo vėžio ir depresijos riziką. Anksti diagnozavus PCOS, galima efektyviau valdyti simptomus ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.

2. Antinksčių funkcijos sutrikimai

Antinksčiai – nedidelės liaukos, esančios virš inkstų, kurios gamina įvairius hormonus, įskaitant nedidelį kiekį androgenų. Tam tikros antinksčių ligos gali sukelti per didelę androgenų gamybą ir hirsutizmą.

Dažniausios būklės:

Įgimta antinksčių hiperplazija

Tai genetinis sutrikimas, kai antinksčiai gamina nepakankamai kortizolo ir per daug androgenų. Nors sunkios formos paprastai diagnozuojamos gimimo metu, lengvesnės formos gali pasireikšti tik paauglystėje ar suaugus, kai moteris pastebi padidėjusį plaukuotumą, aknę ar nereguliarų menstruacijų ciklą.

Kušingo sindromas

Ši būklė atsiranda, kai organizme yra per daug kortizolo hormono. Nors pagrindiniai simptomai yra veido apvalėjimas, sprando kupra ir purpurinės tempimo žymės ant odos, hirsutizmas taip pat gali būti šios ligos požymis, ypač moterims.

3. Skydliaukės funkcijos sutrikimai

Skydliaukė vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą. Tiek hipotirozė (sumažėjęs skydliaukės aktyvumas), tiek hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) gali netiesiogiai paveikti plaukų augimą.

Hipotirozės atveju:

• Plaukai gali tapti šiurkštūs ir trapūs
• Gali sutrikti hormonų pusiausvyra, įskaitant padidėjusį jautrumą androgenams
• Lėtėja medžiagų apykaita, dėl ko gali atsirasti svorio didėjimas ir hormoniniai pokyčiai

Nors hirsutizmas nėra tiesioginis skydliaukės sutrikimų simptomas, moterys, kurioms pasireiškia neįprastas plaukuotumas kartu su kitais skydliaukės sutrikimo požymiais (nuovargiu, šalčio netoleravimu, svorio pokyčiais), turėtų pasitikrinti skydliaukės funkciją.

4. Hiperprolaktinemija

Hiperprolaktinemija – tai būklė, kai organizme yra per daug prolaktino, hormono, kuris skatina pieno gamybą krūtyse. Ši būklė gali atsirasti dėl hipofizės adenomos (gerybinio naviko) arba tam tikrų vaistų vartojimo.

Padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti normalų kiaušidžių funkcijos ciklą, dėl ko gali pasikeisti estrogenų ir androgenų santykis, o tai kartais lemia padidėjusį plaukuotumą. Kiti hiperprolaktinemijos simptomai gali būti pieno išsiskyrimas iš krūtų (ne nėštumo metu), nereguliarios menstruacijos ar jų nebuvimas ir sumažėjęs libido.

5. Insulino atsparumas

Insulino atsparumas – tai būklė, kai organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į insuliną, dėl ko kraujyje padidėja gliukozės kiekis. Ši būklė dažnai siejama su antsvoriu, diabetu ir PCOS.

Insulino atsparumas gali paskatinti kiaušides gaminti daugiau androgenų, o tai gali lemti hirsutizmą. Be to, padidėjęs insulino kiekis gali sumažinti baltymų, kurie normaliai suriša testosteroną kraujyje, kiekį, dėl ko daugiau laisvo testosterono gali paveikti plaukų folikulus.

6. Vaistų sukeltas hirsutizmas

Kai kurie vaistai gali sukelti padidėjusį plaukuotumą kaip šalutinį poveikį. Dažniausiai tai:

• Androgenai ir anaboliniai steroidai: Naudojami gydant tam tikrus medicininius sutrikimus, pavyzdžiui, endometriozę ar krūties vėžį
• Minoksidilis: Nors dažnai naudojamas plaukų slinkimui gydyti, gali sukelti nepageidaujamą plaukų augimą kitose kūno vietose
• Ciklosporinas: Imunitetą slopinantis vaistas, naudojamas po organų transplantacijos
• Tam tikri vaistai nuo epilepsijos: pavyzdžiui, fenitoinas
• Danazolis: Naudojamas gydant endometriozę ir krūtų cistines ligas

Jei hirsutizmas išsivystė pradėjus vartoti naujus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju. Niekada nenutraukite vaistų vartojimo savarankiškai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Padidėjęs plaukuotumas ne visada reiškia ligą. Tačiau jei pastebite tokius požymius, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju:

• Staigus ir reikšmingas plaukuotumo padidėjimas
• Plaukuotumas kartu su menstruacijų sutrikimais
• Hirsutizmas kartu su galvos plaukų slinkimu
• Kiti vyrėjimo požymiai: pagilėjęs balsas, padidėję raumenys, krūtų sumažėjimas
• Sunkus spuogų paūmėjimas
• Svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties

Hirsutizmo diagnostika ir gydymas

Gydytojas tikriausiai atliks išsamią medicininę apžiūrą ir paskirs hormoninius tyrimus. Priklausomai nuo rezultatų, gali būti rekomenduojami įvairūs gydymo būdai:

1. Pagrindinės sveikatos būklės gydymas: jei hirsutizmas yra kitos ligos simptomas, pirmiausia bus gydoma ši būklė
2. Hormoninė terapija: kontraceptinės piliulės ar kiti vaistai, mažinantys androgenų kiekį
3. Vaistai nuo plaukų augimo: preparatai, kurie lėtina plaukų augimą arba mažina jų matomumą
4. Gyvenimo būdo pokyčiai: sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti tam tikras būkles, pavyzdžiui, PCOS

Be medicininių intervencijų, daugelis moterų naudoja kosmetines procedūras plaukuotumui mažinti: skutimą, vašką, elektrolizę, lazerinį plaukų šalinimą ar kremus plaukams šalinti.

Išvados

Hirsutizmas dažnai yra ne tik kosmetinė problema, bet ir gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos būkles. Anksti atkreipus dėmesį į neįprastus pokyčius ir pasikonsultavus su gydytoju, galima laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti pagrindines ligas. Tai ne tik padės kontroliuoti hirsutizmą, bet ir užkirs kelią galimoms ilgalaikėms komplikacijoms, susijusioms su šiomis sveikatos būklėmis.

Šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei turite sveikatos problemų ar klausimų, visada kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.